Neregėta Europa

Prisidengti filmo veikėjų skiriamaisiais bruožais (marginalai, ekscentrikai ar neįgalieji), tikintis, kad užtenka parodyti žiūrovui „svetimą pasaulį“, dokumentiniame kine iš tiesų tapo populiaru. Tačiau Gelažiūtė pasirinko kitą kelią – išskyrus kelis pačių merginų juokelius ar porą specialių scenų (kai Irma mintyse kuria lankomo miesto vaizdą, ranka „keliaudama“ po maketą ar mojuodama neregio lazdele užsispyrusiai stumiasi per sausakimšą paplūdimį), kuo toliau, tuo labiau imi pamiršti, kad kažkuris iš keliautojų nemato. Filme nelieka socialinės atskirties, ir tai – viena svarbių režisierės žinučių. Ir „Neregėta Europa“ – visai ne apie tai, ką kelionėje galėjo (ir ko negalėjo) pamatyti filmo herojai.

Ši kelionė po Europą – tai ne silpnaregių ar jaunavedžių neįprasta kelionė, o dviejų draugių atsisveikinimas. Vidinis konfliktas paleidžiant draugę naujam gyvenimui išryškėja per Irmą: galbūt ir dėl kelionės nuovargio ji vis dažniau konfliktuoja su Žydrūnės vyru, darosi vis nepakantesnė.

Nežinia, kodėl režisierė nusprendė visai nepristatyti savo veikėjų. Panašu, kad gyvenime (tame, kuris už kadro) Žydrūnė ir Irma – veiklios, spalvingos ir daug papasakoti galinčios asmenybės.

Apie Žydrūnės ir Algirdo santykius taip pat galima tik spėlioti, kaip apie priežastis, kodėl tradicinė medaus mėnesio kelionė virto draugų ir giminių išvyka. Vis dėlto kadrus sunkia turistinė nuobodybė, tikra ir daugeliui atpažįstama. Tvankus, sausakimšas (ne visi keliautojai pateko į kadrą) kemperis darda dulkinais Vidurio ir Rytų Europos keliais (atrodo, kad galutinis tikslas – Rumunija), o fone skamba lietuviški šlageriai. Keliautojai lanko populiarias vietas, pasiekia jūrą, perka ir gaminasi maistą, o daugiausia „stumia“ valandas kelyje. Pradinį turistinį entuziazmą kelionei artėjant prie pabaigos ima keisti nuovargis ir susierzinimas. Tiesa, čia atsiranda ir viena gražiausių Žydrūnę apibūdinančių filmo scenų – stovyklavietėje prie laužo ji žaidžia su kitų keliautojų vaikais: kad vieni kitus suprastų, jiems nereikia nei matyti, nei mokėti svetimą kalbą.