Trys įtemptos dienos
(The Next Three Days)


Režisierius Paul Haggis | Vaidina Russel Crowe, Elizabeth Banks, Liam Neeson, Tyler Green, Jason Beghe, Aisha Hinds, Olivia Wile
JAV, Prancūzija, 2010, 122 min. DVD platintojas Lietuvoje Acme Film


Kriminalinė drama apie jausmų santykį su teisėtvarka, asmenybės revoliuciją ir meilę, kuriai nebaisios jokios pinklės. Siužeto centre – miela ir maloni šeima. Džonas yra mokytojas, jo žmona Lora dirba ligoninėje. Abu tiesiog dievina savo baltaplaukį sūnų Liuką. Lora kiekvieną rytą fotografuoja šeimos idilę ir sako, kad tai darys, kol sūnui sukaks aštuoniolika. Tik vieną rytą į namus įsiveržia policija, surakina Lorą antrankiais ir apkaltina žmogžudyste. Visi įkalčiai prieš ją. Esą ji išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, palikusi šalia kitos mašinos gulėti viršininkės lavoną. Nuosprendis – dvidešimt metų nelaisvės. Džonas trejus metus lanko žmoną kalėjime, sūnus Liukas per tuos metus ją beveik pamiršo. Visos apeliacijos nieko nepakeitė: Lorą turi perkelti į kitą kalėjimą, iš kurio nėra jokios vilties pabėgti.

Svarbiausia pasakojime – perteikti, kaip keičiasi padorus visuomenės narys, nusprendęs pasukti nusikaltimo keliu. Ponas mokytojas visada buvo doras žmogus ir pilietis. Tik leido sau susimąstyti apie tai, kas esame iš tiesų ir ką savo gyvenime galime kontroliuoti. Mąstė su ašara akyje ir neviltimi širdyje. O baigęs susirado septynis kartus iš kalėjimo pabėgusį tipą. Šis pasakė kelias taisykles pabėgimui parengti. Po Loros bandymo nusižudyti Džonas imasi kriminalinio nusikaltėlio pradžiamokslio. Negali teigti, kad tai jam patinka. Russelas Crowe vaidina ne supermeną. Jis vaidina žmogų, kuriam neviltis įžiebė aštrų ryžtą, o kamerinis siužetas po truputį įgyja veiksmo filmo tempą. Psichologiniai pasikankinimai užima beveik pusę filmo, žiūrėti į aktorių visai malonu, nors jis nė iš tolo neprimena gladiatoriaus – tiesiog yra pavargęs pusamžis pilietis, bandantis daryti tai, ką nori padaryti, ir bijantis, kad nesugebės. Antroji filmo dalis kupina įvairiausių gaudynių ir lenktynių. Bet kai narsiai atkišę pistoletus po kadrą šuoliuoja policininkai, kaukia mašinų sirenos ir skamba telefonai, kažkur dingsta toji psichologinė įtampa, kurią puikiai kūrė ponas mokytojas, apgalvodamas savo beprotišką planą. Truputį stebina, kad filmas yra prancūzų režisieriaus Fredo Cavayé juostos „Dėl jos“ („Pour elle“, 2008) perdirbinys. Nes Paulas Haggisas pats yra puikus scenaristas, sugebantis adaptuoti bet kokį tekstą: „Merginos už milijoną“ scenarijų jis parašė remdamasis seno boksininko memuarais, o savo režisuotų juostų „Avarija“ („Oskaras“ geriausiam filmui) ir „Elos slėnis“ – laikraščių straipsniais. Naujausiame jo filme pramoga dera su rimtojo kino elementais ir pamąstymais apie gyvenimo prasmę. Čia yra pamąstymų, veiksmų, ašara Crowe akyje, tylus vaikelis, meilė bei viltis. Viskas viename. Kaip kad įprasta Holivudo kine.