Turistas
(The Tourist)

Paryžius, šviečia saulė, žėri vitrinos, gatve lyg podiumu žingsniuoja pasitikinti savimi gražuolė, koketiškas dirželis juosia pasiutiškai liauną taliją. Gražuolė yra Eliza, ją su dideliu malonumu stebi policininkai. Pasitelkę galingą optiką jie vis bando patikrinti, ar šiandien ji dėvi kelnaites, ar ne. Elizą jie seka todėl, kad per ją mėgina prisikasti iki paslaptingo nusikaltėlio, apiplėšusio buvusį šefą, kuris dar ir gangsteris, be to, nesumokėjo valstybei pajamų mokesčio. Gražuolė į visus seklius spjauna nuo aukšto bokšto. Policija vis seka. Gražuolė ramiai sau sėda į Venecijos traukinį ir ten suvedžioja turistą Frenką – matematikos mokytoją iš Viskonsino. Mokytoją turistą vaidina Johnny Deppas, kuris apsireiškia šiame kūrinyje savo natūraliu pavidalu ir pora simpatiškų garbanėlių prie smilkinio. Įsimylėjęs idealistas Frenkas įsipainioja į žvalgybų, Interpolo bei bukų kaip autobusai Rytų europiečių banditų pinkles. Dar filme yra apvogtasis milijardierius, smaugiantis savo pakalikus siuvėjo metru, metodika, leidžianti iš degėsių atkurti tekstą, turistinės Europos grožybės ir keli epizodai pasiutusių gaudynių. Iš jų įspūdingiausios tos, kur vargšas basas turistas tvarkinga žydrai dryžuota pižama skuodžia nuo baisių priešų Italijos architektūros stebuklo stogais.

Teoriškai tai yra drama. Ir trileris. Tegul būna. Ypač kai kiekviename kadre žiūrovų numylėtiniai bei žvaigždės kovoja su priešais, o tarp jų bando dygti jausmų daigai. Tik kažkaip sunku tą teoriją filme įžiūrėti. Skeptikai gali manyti, kad žiūri komediją. Tokią blizgančią ir lakuotą. Su pusės Europos peizažais, interjerais, eksterjerais, prašmatniais viešbučiais, krištoliniais sietynais ir gondolomis. Su puotomis ir jachtomis. Taip pat su briliantais ir erotiškai atrakinamais antrankiais. Viskas filme taip turtinga ir prašmatnu, kad blizgesys užgožia esamas ir numanomas dramas su trileriais. Abu pagrindiniai herojai klajoja po siužetą kaip dvi miegančiosios gražuolės, visai netrokštančios pabusti ir padirbėti. Angelina Jolie plaukioja savo žavesio debesyje, kurį režisierius sąžiningai pabrėžia, priversdamas antraeilius veikėjus sustingti iš palaimos, kai herojė praplaukia pro jų minią. Kai ji ir Deppas, vienintelis su baltu smokingu, šoka puotoje valsą, jautrių sielų žiūrovai gali apsiašaroti iš laimės – dievulėliau, kaip gražu... Net sunku apsakyti. Kamera pagarbiai fiksuoja kiekvieną žvaigždės blakstienų klaptelėjimą, firminę mįslingą šypsenėlę. Kai režisierius susigriebia, kad jau pernelyg grožisi priekiu ir profiliu, skubiai įmontuoja pistoletus, grėsmingus peilius, bukus žudikus bei mitrius policininkus. Papildoma informacija apie pagrindinius veikėjus ne nustebina, o prajuokina. Intrigos ir atmosferos filme nerasta – viską užgožia europietiškos grožybės ir šešėlių teatras. Galima tik atsidusti, kai dvi tobulos būtybės išplaukia į saulėlydį – ak, kaip buvo gražu...