Filomena
(Philomena)


Režisierius Stephen Frears | Vaidina Steve Coogan, Judi Dench, Sophie Kennedy Clark, Charles Edwards
2013, D. Britanija, 95 min.


Filomena (Judi Dench) po penkiasdešimties metų galų gale nusprendžia surasti iš jos vienuolyne atimtą dar visai mažą sūnų. Padedama žurnalisto (Steve Coogan) ji leidžiasi į kelionę po praeitį. Be abejo, jiedu susidraugauja (nors iš pradžių žurnalistas į senutę žiūri skeptiškai), be abejo, atranda ne tik tai, ko ieškojo, bet ir kažką naujo savyje.

Iš to, kas čia parašyta, gali susidaryti įspūdis, jog tai paprastas ir daug kartų matytas filmas. Taip ir yra.

Tačiau vis dėlto jautri ir šiek tiek ašaringa istorija papasakota be tokiems filmams būdingo patoso ir lyrinių nukrypimų. Režisierius nenori, jog kas penktą filmo minutę žiūrovui gerklėje susiformuotų jaudulio gniužulas, tad sunkų ir skaudų praeities naršymą jis pertraukia nerūpestingais dialogais, o Filomenos atpasakojami meilės romanai suskamba tarsi savotiška abejonė – ar šis filmas taip pat nėra dar vienas, toks pat neįtikėtinas romanas?

Žinant, kaip netikėtai pasisuka šios istorijos vingiai, nesunku jų neįtikinamumą sugretinti su „Santa Barbara“, tačiau nuo tokio lyginimo tuoj pat atbaido filmo pradžioje pasirodęs užrašas – „pagal tikrą istoriją“.

Tokios (t. y. tikros) istorijos jau pradžioje duoda signalą, kad pamatysime tai, kuo stebėsimės dar labiau, jei žinosime faktą, jog taip iš tiesų buvo. Šis žinojimas didina vidinių aikčiojimų skaičių, kurių žiūrint filmą susikaupia tiek daug, kad jie it pūlinys plyšta pasirodžius tikrųjų istorijos veikėjų biografijos faktams, nurodantiems, ką jie veikia dabar, po filme papasakotų įvykių.

Filmas britiškas, o tai paprastai reiškia, kad žiūrovas neapipilamas blizgučiais, o lepinamas paprastais ir žavingais personažais, neįkyriais juokais ir prilygsta storam romanui, kurį gali ryte praryti ne tik namuose, bet ir laukdamas lėktuvo. „Filomena“ neįpareigoja ir neapsimetinėja tuo, kuo nėra. Taip žiūrėdamas šį filmą gali jaustis ir žiūrovas, o tai – nemaža vertybė dabartinio kino kontekste.