Foxcatcher


Režisierius Bennett Miller

Vaidina Mark Ruffalo, Channing Tatum, Vanessa Redgrave, Steve Carell,
Sienna Miller
2014, JAV, 134 min. 


Vienatvė yra pavojingas būvis. Joje gimsta nenuspėjami ir logiškai nepaaiškinami sprendimai. Režisierius Bennettas Milleris rodo šią vienatvę. Atstumiančią nosį, numirėlio grimą, pavargusio šėtono kuprą, nukankinto pingvino eiseną, mažą figūrą stingdančio peizažo fone, mažą figūrą bėgančių arklių horizonte ar apsuptą galingų vyrų. 

Džonas du Pontas (Steve Carell) bando iškrapštyti save iš tokio buvimo. Įsteigia imtynininkų treniravimosi stovyklą, ruošia vyrus olimpiniam auksui, taiko sau kažkokį apibūdinimą, prašo (verčia) imtynininkus pasakyti, kad jis – lyg tėvas, mentorius, lyderis. Iš esmės – kad jis svarbus, nes apskirtai yra.

 

Jis atstumiantis, glitus. Tai dėl tokių, atrodo, vaikams pasakojama, kad negalima lipti į nepažįstamo žmogaus automobilį. Žiauru taip rašyti. Taip jaustis. 

 

Motina (Vanessa Redgrave) jo sportą vadina „žemu“ ir nenori savo sūnaus matyti „taip žemai“. 

 

Motina miršta. Vienintelis, kuris jam patapšnoja per petį, kuris paklausia, kaip tu jautiesi, yra Deividas Šulcas (Mark Ruffalo). Imtynininkas, treneris, charizmatiškas kito imtynininko Marko Šulco (Channing Tatum) brolis. Šis – labai jaunas, sutrikęs. Jam du Pontas atveria kelia į aukštumas (pasiūlo kokybiškai treniruotis, padėti). Vėliau milijonierius perka visą Marko savastį – pinigais, kokainu, žodžiais, manipuliacijomis, kvėpavimu į nugarą. 

 

Jų santykis darosi vis sunkesnis ir sunkesnis, Marką slegia du Ponto buvimas šalia, jis jaučiasi persekiojamas, prievartaujamas, lyg skęstų jo seilėse ir jam trūktų oro. Kapanojasi, spardosi kaip paauglys, rodo nepasitenkinimą, „sėda“ ant narkotikų, visas pasaulis pasidaro priešiškas. Tas žvilgsnis. 

 

Šalčiausia – prieš brėkštant. Du Pontas stovi, žiūri į mišką ir arklius. Arkliai – motinos, arkliai jam visai nerūpi. Imtynininkai jo. Imtynininkai turėtų būti jo. Nes daugiau nieko nėra. Ir taip dešimtis metų. Ilgiau nei trunka filmas. 

 

Deividui buvo liepta į kamerą pasakyti, kad du Pontas yra jo mentorius. Jam sunkiai sekasi (nes tai netiesa). Dėl šios scenos Markas Ruffalo ir buvo nominuotas „Oskarui“.

 

Du Pontas žiūri filmuotą medžiagą. O po to tiesiog sėdi. Keista, tuo metu negroja jokia muzika, negroja net Arvo Pärtas. Yra tik garsai: pučia vėjas, ošia medžiai, čiulba paukščiai, važiuoja automobilis. Iki šūvio.