Tarp žvaigždžių
Režisierius Christopher Nolan
Vaidina Matthew McConaughey,
Anne Hathaway, Casey Affleck, Michael Caine, Topher Grace, Jessica Chastain
2014, JAV, D. Britanija, Kanada, 169 min.
Čia išdėstytos mintys nėra „Kino“ bendradarbio arogancija, o visiškai objektyvus vertinimas kitų kosmologinių pasakojimų kontekste. Juk jaučiame skirtumą tarp filosofijos ir filosofavimo, provokacijos ir banalumo, minties ir sentencijos. „Tarp žvaigždžių“ Nolanas tik kuria nesuvokiamumo ir neaprėpiamumo iliuziją, bet taip lėkštai, tarsi tokie dalykai kaip Kosmosas ar Laikas būtų perkandami kiekvienam kino žiūrovui. Sukramtęs šias sąvokas ir pažinimą pavertęs į ekraninę meilę panašia banalybe, režisierius suplaka išminties ir gylio kokteilį, kurį žiūrovas siurbčioja 169 minutes ir išeina apsišvietęs. Jis išeina supratęs Laiką.
O tai įkvepia savotišką pergalės jausmą, tarsi įmanoma tapti kažkokiu tarpgalaktiniu Žinojimo nugalėtoju. Sakysite – o kas čia blogo, jei filmas įkvepia pergalės jausmą? Tikriausiai nieko. Viskas priklauso nuo lūkesčių. Filme, nors to tikėtumeisi, nėra jokio padrąsinimo, paskatinimo ar apibendrinimo. Tai filmas, kuriame nėra jokios minties, tiesiog žmonės dėvi skafandrus ir vyksta dalykai, kurių negalima iš kosmoso perkelti į Žemę.
Supratus tai, „Tarp žvaigždžių“ galima žiūrėti kaip eilinę melodramą, kurią retkarčiais (gerokai per dažnai melodramai) pertraukia įvairūs keisti pasvarstymai ir paistalai techniniais juodųjų skylių ir gravitacijos klausimais, inžinerinės ir astronominės detalės, preapokalptinės nuojautos ir pan.
Melodrama tokia: Kuperis (Matthew McConaughey) labai myli savo dukrą Merfi (trys aktorės skirtingam amžiui: Mackenzie Foy, Jessica Chastain, Ellen Burstyn), gerokai labiau nei sūnų, kuris ekrane negauna iš jo jokio dėmesio. Tėvas privalo palikti dukrą, kad galėtų keliauti į kosmosą ieškoti, kur žmonijai gyventi, nes Žemėje nebeauga maistas. Kitose planetose laikas bėga kur kas greičiau, tad kai Kuperis grįžta, jo dukra yra jau sena moteris. Tarp išvykimo ir grįžimo Kuperis daug verkia ir galvoja apie dukrą, o dukra galvoja apie tėvą, tačiau meilė nugali ir Laiką, ir Gravitaciją, ir daugelį kitų sąvokų.
