Favoritė

Istorija ir personažai sukasi aplink karalienę Aną (Olivia Colman). Ji paika, verksminga, ūmi. Valstybė jai rūpi mažiau nei asmeniniai santykiai. Ji įsimylėjusi Sarą (netikėtai stipri Rachel Weisz). Gražią, valdingą, stiprią moterį. O šiai politika net labai rūpi. Akivaizdu, karalienę ji apsukusi aplink pirštą ir ši priima sprendimus pagal Saros pageidavimus.

Šių moterų santykiai – nestandartinis kino romanas. Juose yra ir švelnumo, ir agresijos, galingo atvirumo. Sara tiesiai į veidą gali mesti karalienei, kad ši atrodo bjauriai. Ji nepataikauja arba pataikauja savotiškai – sunkiai pakeliamu, bet reikalingu nuoširdumu.

Bet štai rūmuose pasirodo Abigailė. Jauna, balta, švari. Jau iš pačios pirmos scenos suprantame, kad ji ne iš kelmo spirta. Greitai susigaudo, drąsiai reaguoja. Netrukus ji susidraugauja su Sara.

O nuo jos – tik vienas žingsnis iki karalienės. Būdama taip arti valdovės, Abigailė netrukus perpranta jos aistrą ir neva netyčia nuoga įsitaiso jos lovoje. Prasideda kova dėl karalienės dėmesio. Sara laužia per santykių tvarumą, atvirumą, Abigailė – per meilę, švelnumą. O karalienė, vis smarkiau alinama ligų, anka tiesiogine bei perkeltine prasme ir aistringai bei šūksmingai eina iš proto.

Yorgos Lanthimos šiame filme meistriškai pasitiki personažais. Jie pasižymi subtiliais, nefasadiniais bruožais. Dažni jų pasirinkimai – neįtikėtini, bet tikėtini, natūraliai išplaukiantys iš jų būdo. Sulig jų sprendimais pastebimai kyla įtampa.

Rūmų pasaulis čia atsiskleidžia kaip nuožmių ir nesustabdomai įžūlių žmonių žaidimų aikštelė. Visa valdžia čia karalienės rankose, o ji įkinkyta į aistros, jausmų jungą, kartu išlepinta visagalybės, palaižūnų.

Tačiau labiausiai Lanthimos šiame filme nustebino keliomis radikalumu pritrenkiančiomis scenomis. Netikėtomis. Ponaitis ryškiu makiažu ir milžinišku peruku nei iš šio, nei iš to nustumia Abigailę nuo šlaito.

Tokios scenos įmanomos tik tuomet, kai pažįsti savo personažus. Kai veiksmas konstruojamas ant tvirtų charakterio pamatų.

Olivia Colman už vaidmenį šiame filme laimėjo „Oskarą“. Jos kalba – tokia pat gyva ir gaivališka kaip filmas.