Perpildytas kambarys
(The Crowded Room)

Pagrindinė serialo įvykių ašis, paremta Danielio Keyeso knyga „Mįslinga Bilio Miligano istorija“, narsto traumuoto jaunuolio Denio Salivano (Tom Holland) gyvenimą. Aštuntojo dešimtmečio Niujorkas nėra pati geriausia terpė bręstančiam paaugliui. Namų darną ardo ne tik motinos Sindės (Emmy Rossum) emocinė priklausomybė nuo Denio patėvio Marlino (Will Chase), bet ir drovų vaikiną kaustančios vaikystės žaizdos. Jį gelbsti bičiulių Džonio (Levon Hawke) ir Maiko (Sam Vartholomeos) palaikymas bei kompanija. Kai mokykloje patiriamos patyčios bei insinuacijos pasiekia kulminaciją, prieglobstį Denis netikėtai atranda naujo kaimyno Itzako (Lior Raz) namuose. Juose gyvenanti Ariana (Sasha Lane) įtraukia jaunuolį į savo keršto planą, kurio įkarštyje ir prasideda serialas.

Vidury baltos dienos Rockefellerio centre bendražygės lydimas Denis pasikėsina į vyriškio gyvybę. Įvykiai po šio nusikaltimo ir bendrininkų dingimas leidžia policijai įtarti, kad vaikinas yra serijinis žudikas, bet jį tardanti psichologijos profesorė Rija Gudvin (Amanda Seyfried) iškelia sudėtingesnę hipotezę.

Pirmosios dvi Kornélio Mundruczó režisuotos serijos gana vykusiai prikausto dėmesį. Meistriškumu pasižymi antros serijos scena, kurioje matome Niujorko naktiniame klube kunkuliuojantį ekscentrišką pogrindžio pasaulį. Tai leidžia artimiau pažinti komplikuotą istorijos kontekstą. Intriga visiškai ištirpsta kitose Monos Fastvold, Brady Corbeto ir Alano Tayloro režisuotose serijose. Negana to, kad serialo pavadinimas ir įžanga jau atsako į visas jame iškeliamas mįsles, serialo viduryje pateikiamos išvados per daug ištęsia tolimesnių įvykių atomazgą.

Gaila, bet nė vienas iš personažų negauna erdvės atsiskleisti. Itin apmaudu, kad neišnaudojamas Seyfried talentas, nors jos personažas pasakojime užima reikšmingą vietą. Rija tėra įrankis, suteikiantis daugiau informacijos apie Denį, o ne apie save. Ji pristatoma kaip motina, dukra bei profesorė, tačiau daugumoje scenų yra pernelyg vienpusiška ir stokoja gelmės, o tai neleidžia sukurti įsimintiną asmenybę.

Monos Fastvold režisuotos finalinės scenos bene labiausiai nutolsta nuo Mundruczó pradinio užmojo. Ekrane matome ne didelės produkcijos amerikietišką serialą, o pigią nepriklausomo televizijos kanalo pokalbių laidą su plokščiu vaizdu, „prėskomis“ spalvomis ir perdėtai stambiais planais. Dirbtiniai pagrindinių personažų pokalbiai tik dar labiau sumenkina ir taip silpną serialo įspūdį. Kyla klausimas, ar tai Goldsmano scenarijaus nesėkmė, ar nevykęs režisierės bandymas sukurti viltingos pabaigos įspūdį?

Labiausiai serialas nuvilia paviršutinišku požiūriu į socialiai opias temas. Seksualinis išnaudojimas, emocinis smurtas, rasinė bei lytinė diskriminacija – visos šios išties svarbios problemos nuolat paminimos nebent dėl poreikio padėti varnelę, patvirtinančią, kad serialas atitinka šiuolaikinio socialiai jautraus kūrinio kriterijus. Ypač Denio psichologinis sutrikimas, kurio nedrįstu išduoti skaitytojams, pateikiamas taip romantizuotai, stokojant autentiškumo, kad vargiai atspindi nepaprastai komplikuotą sergančiųjų realybę.

Geriau atsiskleisti aktoriams ir scenarijui tikriausiai labiau tiktų ilgametražio filmo formatas. Ištęstas naratyvas bei dirbtinai kurstomos intrigos kiekvienos serijos pabaigoje, rodos, tik patvirtina šią mintį. Neįtikėtinai laiminga pabaiga tėra dar viena Holivudo pasaka. Jei ne emociškai įtaigi Hollando vaidyba, liudijanti aktoriaus talentą, vargu ar pavyktų išlaikyti dėmesį iki sezono pabaigos. „Perpildytas kambarys“ – tik dar vienas didžiulio biudžeto serialas, papildantis ir šiaip tauškalų perpildytus „Apple TV“ platformos katalogus.