Amerikos fikcija
(American Fiction)

Įstrigę


Režisierius ir scenarijaus autorius Cord Jefferson

Operatorė Cristina Dunlap

Vaidina Jeffrey Wright, Tracee Ellis Ross, Erika Alexander, Issa Rae, Sterling K. Brown, John Ortiz

2023, JAV, 117 min., „Amazon Prime“


Telonijus „Mankas“ Elisonas – literatūros profesorius, bandantis išleisti naują romaną, kuris, pasak leidėjų, nepakankamai „juodas“. Po vieno susidūrimo su studente jis išsiunčiamas akademinių atostogų ir važiuoja į gimtąjį Bostoną. Pasimatyti su agentu, o kartu ir su šeima – seserimi ir motina. Prasideda tragiškų įvykių virtinė. Jo sesuo staiga miršta, motinai diagnozuojama sparčiai progresuojanti demencija, o pinigų slaugytojams nėra, kaip ir jokių galimybių publikuotis.

 

Ką daro piktas ir nusivylęs vyras, pavojingai priartėjęs prie vidurio amžiaus krizės? Žinoma, jis parašo knygą. Norėjote „juodo“ skaitalo – gausite. Per naktį sukurpiamas parodijinis „autobiografinis“ romanas apie labai „juodą“ Stago Li gyvenimą. Tik kad niekas šio agresijos gesto nesupranta ir knygą priima rimtai – leidėjai džiaugiasi išgalvotu gangsteriu. Pasiūlomas milžiniškas honoraras, net Holivudas nori kurti ekranizaciją. Mankas kankinasi, pyksta, bet galiausiai paima pinigus. Jam tenka prisiimti naują nuo policijos besislapstančio nusikaltėlio amplua. Mankui net nereikia maskuotis – jo ankstesnė literatūra tokio aukšto lygio, kad nėra jokių šansų, jog kas nors jį pažins. Jeffrey Wrightas meistriškai perteikia visus susierzinimo, sutrikimo ir žiauraus pranašumo atspalvius Manko veide.

 

Didžiausia Manko problema yra net ne leidėjų, kurie aptarnauja woke kultūros programą, oportunizmas, o tai, kad Mankas sensta ir visiškai nesuspėja su tuo, kas vyksta. Jis puikiai žongliruoja postmoderniomis nuorodomis ir citatomis, bet jo literatūrinis intertekstualumas neveikia naujoje metamodernioje tikrovėje. Jis nespėja nei su naujuoju savo studentų jautrumu, nei su kolegų kūrybos nuoširdumu. Be to, jis visiškai susipainiojęs savo paties socialinėse nuostatose. Šis išsilavinęs ir kelis romanus išleidęs talentingas rašytojas mano, kad „Gyvenimo imitacijos“ (1934) laikai, kai herojė isteriškai rėkė, jog nėra juodaodė, baigėsi. Pats Mankas irgi rėkia, kad netiki rasiniais skirtumais ir nenori būti ribojamas stereotipų. Dėl to desperatiškoje scenoje knygyne perneša savo knygas iš afroamerikiečių skyriaus į mitologijos.

 

Filme yra stebėtinai daug variacijų, tačiau jis nevirsta žanriniu žaidimu. Nevykėlio akademiko istorija, šeiminė drama, kapitalizmo kritika su Adamo McKay’aus piketais ir net keli kibirkščiuojantys Manko ir jo sesers Lizos dialogai – visa tai susipina į vientisą ir netvarkingą visumą. „Amerikos fikcija“ protarpiais bando žanriškai išsigryninti, bet, laimei, iki pat pabaigos to nepadaro. Po dramatiškos tylos visada atsiranda vietos pokštui. O Manką nuo dusinančio literatūrinių diskusijų absurdo gelbsti jo mergina ir šeima. Net ir patys tradiciškiausi pasažai – pavyzdžiui, naktinė scena, kai Mankas rašo knygą, o jo personažai diskutuoja tiesiai prieš jį, – išblunka spaudžiami naujos dienos ir naujo žanro.

 

Debiutuojančiam režisieriui Cordui Jeffersonui pavyko sukurti išties elegantišką filmą, kurio siužetą ne kartą persmelkia pikta satyra. Remdamasis Percivalo Everetto romanu „Ištrynimas“ („Erasure“, 2021), jis nagrinėja vieną svarbiausių mūsų laikų, bent jau Amerikos, klausimų: kada progresyvus aktyvizmas, pokyčių reikalavimas, raginimas siekti įvairovės ir reprezentacijos virsta preke, kuri, pasitelkdama stereotipus ir klišes, įtvirtina rasistines perspektyvas? Ar skandalų ir kančių istorijos galiausiai nesukuria išsipildančios pranašystės, kuri inscenizuoja tai, prieš ką, kaip teigiama, protestuojama? Ar kiekvieną šiukšlę reikėtų vertinti kaip įvairovės gestą? Visa tai „Amerikos fikcijoje“ išspjaunama su įniršiu, humoru ir išradingai.