Žiemos ekranai
2014 01 23 – 02 07
Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė, Alytus, Nida
Žiemą, kai pučia šaltas vėjas, o pilkos gatvės tampa keistais pėdų labirintais baltame sniege, žvaigždžių šviesoforas nušviečia kelią į kino salę. Šią žiemą Lietuvos kino teatruose vėl sušildys prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, jau devintasis.
Kitose planetose, už milijono mylių, valkatos, girtuokliai, įvairaus plauko klošarai priartėja prie savo tikrosios prigimties. Tai Otaro Joseliani filmų herojai, kurie nesibodi išsigelbėjimo ieškoti taurėje raudono vyno, pasėdėti ilgėliau prie jau tuščio stalo, o vietos neberandantys – tiesiog bėga nuo rutinos, vejami gyvenimo kaitos ilgesio. Visai linksmi, bet iš tiesų liūdnoki, jie viduje nujaučia, kur reikia ieškoti tų kitų, savų dalykų. „Žiemos ekranuose“ bus pristatyta O. Joseliani aštuonių filmų retrospektyva, dalis jų sukurti Gruzijoje, kiti – režisieriui emigravus į Prancūziją.
Pagrindinės programos filmų personažai trumpam įsileis į savo pasaulius. Tie pasauliai neypatingi, tik kad sukasi aplink žmones, sugebančius sunkioje ar tiesiog nuobodžioje kasdienybėje susikurti savo laimę. Žiemiškame festivalio ekrane bus ne tik Joselianio „Sodai rudenį“ (2006), pagrindinėje programoje – tie susigalvoti mūsų sodai.
Nuoširdžių ir šiltų istorijų autorius François Dupeyronas šiemet grįš į „Žiemos ekranus“ su šiuolaikine stebukline pasaka „Tu išgydei mano sielą“ („Mon âme par toi guérie“). Filmo herojus baikeris Fredis iš motinos paveldėjo antgamtinių galių. Sunkiausią ligą jis pagydo rankos prisilietimu, dar gali patarti, kur nelaimingo gyvenimo šaknys. Tik kad jam pačiam, tokiam sutrikusiam, visai neprošal daktaras. Bet sakoma, kad meilė pagydo visas ligas.
Filme „Anri“ („Henri“) nedidelio restoranėlio šeimininkas po žmonos mirties paguodą randa švelniai pamišusios merginos Rozetės glėbyje. Savo sode Anri augina balandžius, o naiviai nuoširdžią Rozetę vadina „drugeliu“. Lengvas sparnelių plazdenimas tarsi žada Anri laisvesnę, laimingesnę būtį. Tai pirmas aktorės Yolande Moreau („Serafina“) pilno metražo filmas.
„Žiemos ekranai“ rodys keistuolišką kanadiečių dramą „Vik ir Flo pamatė lokį“, kurią šiemet Kauno kino festivalyje pristatė pats režisierius Denis Côté. Ką tik iš kalėjimo išėjusi Viktorija atokiame miestelyje bando statyti gyvenimą iš naujo. Tik praeities vaiduokliai persekioja, spendžia spąstus.
Festivalyje bus parodytas naujas kino ir teatro režisieriaus, 2010 m. „Žiemos ekranuose“ matytos „Serafinos“ autoriaus Martino Provost filmas „Violeta“ („Violette“). Tai į XX a. pradžią nukelianti drama apie desperatiškai laimės ir pripažinimo siekiančią rašytoją Violette Leduc. Ją globoti apsiima ir kurti skatina rašytoja, filosofė, feministė Simone de Beauvoir.
Vis garsiau šnekama apie nusitrinančias dokumentinio ir vaidybinio kino ribas. „Mano gražioji mergaitė“ („Ma belle gosse“, rež. Shalimar Preuss) – vienas iš tokių kino eksperimentų. ...Vasaros atostogos saloje, Madena laukia laiško. Blaškoma stipraus jūrų vėjo, slėpdamasi nuo pikto, bet mylinčio tėvo, šimto pusbrolių ir pusseserių, jauna mergina ieško sau užuovėjos. Ir pro kalėjimo langelį stebi paslaptingą kalinį.
Viename iš filmų personažų sodų („Žirafiada“, „Giraffada“, rež. Rani Massalha) ganosi dvi žirafos. Tik tai – zoologijos sodas Vakarų Kranto Kalkilijos mieste. Jame žirafas prižiūri dešimtmetis Ziadas – jis padeda tėčiui veterinarui. Imigrantų šeimoje Prancūzijoje gimusio režisieriaus filmas apie tai, kaip mažo berniuko tikėjimas sumenkina net baisų politinį konfliktą, kaip dideli karai neturi reikšmės, kai daug svarbesni tampa maži dalykai. Maži dideli dalykai.
Festivalis surengs ir keletą specialiųjų seansų: vakarą plačiai pripažinto prancūzų rašytojo Romaino Gary 100-osioms gimimo metinėms pažymėti ir vakarą, skirtą šiemet mirusio režisieriaus Patrice’o Chéreau atminimui.
Į Vilnių atvažiuos ir Otaras Joseliani. Režisierius pristatys savo filmus, galbūt pakels to kiek liūdnai linksminančio raudono gėrimo stiklą... Jis primins žiūrovams, kaip svarbu džiaugtis laisve ir leisti sau svajoti.