Žiemos ekranai
Artinantis šaltajam sezonui, ne tik praeiviai skuba grįžti į šiltus namus. Bruzda ir Prancūzų institutas Lietuvoje, organizuojantis 2015 m. sausio pabaigoje prasidedantį prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“.
2015-ieji „Žiemos ekranams“ – ypatingi. Jau dešimtą kartą šis prancūziško žavesio kupinas kino festivalis aplanko Lietuvos miestus „Žiemos ekranai“ stengiasi nenuvilti ištikimų žiūrovų ir patenkinti autorinio kino gerbėjų lūkesčius. Smagu, kad festivalis po truputį atsikrato „mažo festivalio“ etiketės – kasmet aplanko vis naujus miestus, kuriuose visada gražiai sutinkamas vietinių institucijų, laukiančių šiltų kino vakarų, o prancūziško kino gerbėjų esama jau beveik 10 000!
Šie „Žiemos ekranai“ bus sudėtingi, nuotaikos keisis be jokios priežasties, bus daug vėlavimo ir kaukšinčių kulniukų, žadėjimų „po penkių minučių“. Aistringi, nekenčiantys taip pat stipriai kaip ir mylintys, ir kvatojantys iš visko, o labiausiai iš savęs. Kalbėsime apie moteris.
Moteriški žvilgsniai
„Regards de femmes“ – moterų žvilgsniai, žvilgsniai į moteris – festivalio tema dvilypė ir tegu moterys nesupyksta, bet gal dėl jų festivalio programa ir yra tokia įvairi ir nenu- spėjama: vieną minutę verkia, kitą jau juokiasi. Atrinkti filmai su sveika ironija ir linksmu juoku narstys socialinius, kultūrinius kontrastus visuomenėje ar paprasčiausiai dėl žmogiškų skirtumų susiklosčiusias gyvenimiškas situacijas. Moterys mokys mus nepaprasto tvirtumo – su šypsena stotis ir klupti, bet niekada nepamiršti vaikiškos laisvės širdyse.
Išskirtinė festivalio programa
Šalia prancūzų kino mėgėjams jau pažįstamų vardų, atsiras vietos ir jaunesnėms režisierėms. Vėjavaikiška programa bus kupina subtilaus humoro ir sveiko rimtumo, perteiks pasauliui ir individui aktualias temas.
Režisierė Katell Quillévéré, kilusi iš Dramblio Kaulo Kranto, pristatys ilgo metražo filmą „Siuzana“ („Suzanne“, 2014). Pasakojama apie Siuzaną ir ją supantį pasaulį. Vaizduojamas moters gyvenimas nuo jos vaikystės iki brandos, susidūrimo su netikėtais gyvenimo posūkiais ir, žinoma, meile. Ši istorija aprėpia visą žmogaus gyvenimą, o žiūrovui belieka sekti trapios moters virsmą tvirta asmenybe. Filmas pelnė „Cezario“ apdovanojimą geriau- siai antro plano aktorei Adèle Haenel.
Nusišypsoti kino mylėtojus ir profesionalus privers filmas „Maestro“. Erico Rohmero asmenybės įkvėpta, režisierė Léa Fazer ironiškai pasijuoks iš autorinio kino užkulisių. Personažai juokins nesupratę populiaraus ir siauresnei auditorijai skirto kino skirtumų. Tai nuoširdi istorija apie žmogaus kelionę į savąsias sielos gelmes, kupina jaunystės bei poezijos.
Režisierius Christophe’as Honoré pristato Ovidijaus mitologinės poemos interpretaciją juostoje „Metamorfozės“ („Métamorphoses“, 2014). Čia žmogaus metamorfozė yra tarsi kino metafora – kaip keičiasi reprezentuojama realybė? Jausminga istorija pasakoja apie jauną merginą Europą, mūsų laikais atsidūrusią dievų pasaulyje. Europą prie mokyklos suvilioja Jupiteris, o šalia greitkelio nuogi kūnai susilieja su gamta. Europa pajunta dievų ir mirtingųjų konfliktą, kerštą, pavydą, viliones, tačiau kartu mokosi mėgautis gyvenimu ir meile.
Nepamirškime ir moters personažo: išvysite tikrais įvykiais paremtą istoriją – režisieriaus Jeano-Pierre’o Améris „Mariją Heurtin“ („Marie Heurtin“, 2014). Filmas nukelia į XIX amžių. Kurčia ir akla mergaitė atsiunčiama į Larnė institutą. Neprižiūrėta, veik sulaukėjusi, ji žengia sunkiu keliu mokydamasi bendrauti, o tai daro savita kalba ir prisilietimais. Tai filmas apie stiprybę, artumą, rūpestingą meilę, atgimimą ir vidinį žmogaus pasaulį. Pagrindinius personažus įkūnija neprofesionali aktorė Ariana Rivoire ir garsioji režisieriaus mūza Isabelle Carré.
Retrospektyva
Nicole Garcia – geriausiai „Žiemos ekranų“ temą atspindinti asmenybė, jau daugiau nei keturis dešimtmečius esanti kino pasaulyje: aktorė, režisierė ir scenaristė. Iš pradžių dirbusi teatre, kine Nicole pradėjo vaidinti nuo 1967 metų. Kiek vėliau ji laimėjo apdovanojimą už geriausią antro plano vaidmenį filme „Mergišius“ („Le cavaleur“, 1979, rež. Philippe de Broca), po metų, nusifilmavusi garsiajame režisieriaus Alaino Resnais filme „Dėdulė iš Amerikos“ („Mon oncle d’Amérique“, 1980), tapo pripažinta kino aktore. Sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų ir norėdama pasakoti savo istorijas, Garcia pradėjo filmuoti. O šių metų Kanų kino festivalyje ji tapo „Auksinės kameros“ žiuri pirmininke.
Gimusi 1946 metais Orane, dabartinėje Alžyro teritorijoje, Nicole Garcia sukūrė aštuonis ilgo metražo filmus. Kiekvienam pati rašė scenarijus, sėmėsi įkvėpimo iš kriminalinių istorijų ir film noir estetikos. Mįslingi jos filmai įtraukia žiūrovą į savotišką dėlionę įvairiausių personažų gyvenimų rezginį, kupiną labirintų, pokyčių, netikėtų posūkių. Žiūrovas pasineria į tikrą jausmų trilerį, apipintą aistros pinigams, gyvenimui, žmogui. Ši aistra ar jos nebuvimas (apatija) yra režisierės kūrybos pagrindas. Jos istorijų personažai išraiškingos asmenybės, balansuojančios tarp teisingumo ir nusikaltimo.
„Žiemos ekranuose“ pamatysite ir filmų, kuriuose Nicole Garcia sukūrė įsimintinus vaidmenis, ir jos pačios režisuotus, kuriuose nusifilmavo žinomiausi prancūzų aktoriai: Catherine Deneuve, Danielis Auteuil’is, Gérard’as Lanvinas, Jeanas Dujardinas, Jeanas-Pierre’as Bacri ir t. t. Beje, daugeliui aktorių Nicole Garcia filmai atnešė apdovanojimus už geriausius vaidmenis.
Vilniuje festivalis vyks nuo sausio 22 iki vasario 1 d., vėliau iki vasario 8 d. keliaus po Lietuvą.
Daugiau informacijos
ziemosekranai.lt
