Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“
Kenneth Turan
Los Angeles Times
Tai poetiška staigmena iš Lietuvos, pasivaidenimas, trumpa hipnotizuojanti istorija apie jauną, skraidymą įsimylėjusią merginą ir kitą, šią jos aistrą padrąsinusią.
Scott Foundas
Variety
Nors filmo pasakojimas ir gyvybingas, jam šiek tiek pritrūksta originalumo, jaučiama dramaturginė skuba, kas, kita vertus, ir kuria tą svaiginančią atmosferą. Vasara šiame filme – toks pat svarbus personažas kaip ir Austė ar Sangailė. Ilgos, tingios vasaros dienos nukelia į Erico Rohmero filmus, kurių veikėjai karstosi stogais, dūksta miške ir kitaip susilieja su gamta ir šiltuoju sezonu. „Sangailės vasaros“ stiprybė – santykių vystymosi intensyvumas. Kai matome ekrane berniukišką Aistę ir hipnotizuojančią mėlynakę Juliją, jų žavesys giliai panardina į filmą ir viskas aplink užsimiršta.
Todd McCarthy
The Hollywood Reporter
Alantės Kavaitės antrasis vaidybinis filmas išryškina greitai išnykstančią akimirką tarp paaugliško smalsumo ir išsiskleidusio erotiško sąmoningumo. Tarsi svaiginančio jausmingo vizualumo kaskada. Režisierei pasisekė rasti dvi labai savitas, skirtingas jaunas aktores, kurios įtikinamai perteikia visą impulsų ir emocijų karuselę.
Gregory Ellwood
Hitfix.com
Galbūt šiek tiek keista, kad 2015 m. pasaka apie paauglių vasaros romaną atrodo tokia siaubingai pažįstama. Nuo tada, kai 9-ajame dešimtmetyje ėmė populiarėti filmai homoseksualų tema, panašių dramų ir Amerikoje, ir už jos ribų atsirado labai daug. Alantė Kavaitė apdovanota režisierės talentu, tačiau sugebėjo sukurti tik akis prie žavios estetikos prikaustančią juostą. Dirbdama drauge su operatoriumi Dominique’u Colinu, režisierė iš gundančių vaizdų nuaudė išties nuostabų tinklą. Kitaip nei filme „Adelės gyvenimas“, kuris akivaizdžiai sukurtas iš vyriškos perspektyvos, Kavaitė puikiai žino, kurios moters kūno vietos priverčia Austę pamesti galvą dėl Sangailės. Ji nukreipia kamerą į veidą ir mes matome, kaip vėjas lengvai kedena plaukus ant skruosto. Būtent dėl to jų lytinis aktas daug natūralesnis ir įtikinamesnis nei „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusiame filme.
Olivier Bachelard
Abus de cine
Tai originalus perėjimas iš paauglystės į pilnametystę, suaugusiųjų gyvenimą. Rizika, judėjimas į priekį, baimių įveikimas. Visos šios temos „Sangailės vasaroje“, kaip ir pati vasara, labai svarbios. Istorija minimalistinė, bet vaizdų grožis ją užpildo. Dviejų merginų susitikimas paprastas ir trumpas, tačiau abiem labai reikšmingas, o žiūrovui – hipnotizuojantis.
