Zero III

Farsas politikoje ir kine

„Zero III“
„Zero III“

Režisierius Emilis Vėlyvis
Scenarijaus autoriai Emilis Vėlyvis, Jonas Banys

Operatorius Feliksas Abrukauskas
Prodiuserė Daiva Jovaišienė
Vaidina Inga Jankauskaitė, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė, Gytis Ivanauskas, Mindaugas Papinigis, Kęstutis Jakštas, Ramūnas Rudokas, Andrius Bialobžeskis

2017, vaidybinis, 90 min. UAB „Cinema Cult Distribution“


Prisipažinsiu, pamačiusi „Zero III“ anonsą išties turėjau viltį, kad Emilis Vėlyvis pagaliau užčiuopė didžiojo kino ekrano vertą temą ir turi ką pasakyti. Mano įsitikinimu, kiekvienas Lietuvos pilietis, nors šiek tiek besidomintis politine šalies erdve, stebintis nuolatinius korupcijos skandalus ir žiniasklaidos užsakomųjų straipsnių evoliuciją, yra taip viskuo nusivylęs, kad filmas apie politikų ir žiniasklaidos nepotizmą turėtų būti puiki proga atsigriebti už tą veik kasdien patiriamą gėdos jausmą. Tuo labiau kad siužetų politinei komedijai ar dramai – nors vežimu vežk. Tačiau Emilis Vėlyvis su scenaristu Jonu Baniu, regis, nusprendė eiti jau pramintais takais ir sukūrė techniškai daugiau mažiau tvarkingą farsą, prisodrintą minios juoko.

„Zero III“ Vėlyvis skiria ateities kartoms ir padalija filmą į tris dalis – geltoną, žalią ir raudoną. Aktoriai, ankstesniuose režisieriaus filmuose vaidinę įvairaus plauko gangsterius ar pramogų verslo atstovus, šiame tampa politikais, kurių moraliniai principai ar retorika niekuo nesiskiria nuo pirmųjų. Varomoji siužeto jėga išlieka ta pati, kaip ir ankstesniuose Vėlyvio filmuose, – pinigai ir šantažas, kuriuos šįkart dar papildo politinė galia (siekis ją išlaikyti arba išplėsti). Televizijos kanalo vyriausioji redaktorė Erika-Ryža (Rimantė Valiukaitė) šantažuoja pagiringą prokurorę Rimą (Inga Jankauskaitė) ir reikalauja penkiasdešimties tūkstančių. Pastaroji reikiamus pinigus bando gauti pasiūliusi Andriaus Bialobžeskio BBD partijai, atsidūrusiai reitingų apačioje, nusipirkti įrašus, kompromituojančius jų konkurentus. Tada politikai (Ramūnas Rudokas, Giedrius Savickas) ima šantažuoti juos remiantį STT sekamą verslininką (Ramūnas Cicėnas), gaminantį koldūnus, kurie, žinoma, užkrėsti. Galiausiai visų keliai susikerta Vovos (Mindaugas Papinigis) automobilių remonto dirbtuvėje. Kaip ir pridera Quentino Tarantino, kurį Vėlyvis imituoja nuo pirmųjų savo žingsnelių kine, gerbėjui.

Lygia greta Vėlyvis su scenaristu Jonu Baniu plėtoja menininko Vytenio (Gytis Ivanauskas), desperatiškai besiruošiančio Eurovizijos pasirodymui (bandančio „susiveikti“ arbūzų ir pabėgėlį, kuris juos skaldys savo galva), temą. Visuose Vėlyvio filmuose aktoriai vaidina entuziastingai ir pasimėgaudami. Vieniems patirtis leidžia daugiau mažiau suvaldyti šį entuziazmą, kitiems ne: Mindaugui Papinigiui, vaidinančiam isterikuojantį marozą su kalašnikovu, ar Gyčiui Ivanauskui, vaidinančiam ne ką mažiau isterikuojantį drag queen. Deja, tai labiau ne Eurovizijos, o Ivanausko saviparodija.

„Zero III“ Vėlyvio stilius kiek patobulėjęs: filmo mizanscenos įdomesnės, rakursai įvairesni, kamera judresnė, montažas dinamiškesnis, perėjimai įmantresni. Tačiau filmui įpusėjus Vėlyvis grįžta prie to, ką moka geriausiai – isteriškos mišrainės. Svarbiausia čia tampa nukąsto Bialobžeskio falo klausimas ir kitokie buitiniai, dažniausiai išrėkiami, pajuokinimai. Bet ko daugiau tikėtis iš vadinamojo lietuviško komercinio kino, kuris tėra pajėgus parodijuoti žemiausio lygio televizinę produkciją?

Regis, absurdiškos muštynių, susišaudymo, keikimosi ir kitokio pobūdžio smurtinės scenos su ksenofobijos ir mizoginijos prieskoniu, tapusios autoriniu Vėlyvio braižu, ne vienam žiūrovui pusantros valandos apramins nervus, sumažins įtampą, apmalšins kitus nemalonius jausmus. Tam tikra prasme „Zero III“ gali atlikti kompensacinę-terapinę funkciją. Kad šie mano teiginiai nėra iš piršto laužti, rodo filmo populiarumas ir įvairiausio plauko kino apžvalgininkų panegirikos. Sakyčiau, simptomiška, kad „Zero III“ liaupsinantis straipsnis, parodijuojantis kino recenzijos žanrą, su „ekskliuzyvinėmis“ nuotraukomis iš filmo premjeros pasirodė būtent delfi.lt portale. Juk aiškesnės abipusės nuorodos ir negali būti.

Iš esmės Vėlyvis tiesiog patvirtina statistinio lietuvio požiūrį į šalies politiką (ar politiką apskritai) ir žiniasklaidą: visi iki kaklo įklimpę į nešvarius reikalus ir ranka ranką plauna. Negana to, pasak „Zero III“ kūrėjų, už viso to stovi didysis marionečių valdytojas Mėsininkas (Remigijus Sabulis), neleidžiantis galutinai pakrikti politinei sistemai ir filme atliekantis deus ex machina funkciją. Nuoširdžiai keista, kad Vėlyvis, kaip vaikas neklaužada, šalies politines realijas priskiria mistinei Mėsininko figūrai. „Zero III“ galima įvardyti kaip vienos dienos falo epopėją, jis čia pats svarbiausias, o visa kita – tik detalės. Bet kokias gilesnes įžvalgas ar antrąjį dugną filmo kūrėjai pribaigia lėkštu humoru ir elementariomis veiksmo filmų klišėmis. Vienas apžvalgininkas, rašydamas apie „Zero III“, teigia, kad juostos tema plati. Tačiau ar gali būti plati tema, kurią reziumuoja tokios frazės: „visi valdžioje – vagys“ arba „už visko stovi Rusija“?