Ko verta laukti šiais metais?

Pasaulyje

„Trys tūkstančiai ilgesio metų“ („Three Thousand Years of Longing“, rež. George Miller)
„Trys tūkstančiai ilgesio metų“ („Three Thousand Years of Longing“, rež. George Miller)

Tebūnie prakeiktas kovidas, geriau pakalbėkime apie tai, ko verta laukti pasirodant kino teatruose ar namų platformose šiais metais. Pažvelkime į pasaulį pro rožinius akinius ir vilkimės, kad iki šių metų pabaigos gyvenimas grįš į normalesnes vėžes. Jei taip nutiks, šie dideli ir maži filmai pasirodys. Dauguma jų jau baigti, tačiau platintojai, kaip ir žiūrovai, laukia masinio vakcinavimo, o tada jau – raudonų festivalių bei premjerų kilimų. Kol kas siūlome pasvajoti, kaip po pandemijos atrodys jūsų pirmas išėjimas į kino teatrą, kaip pasipuošite ir ką rinksitės žiūrėti iš šio sąrašo...

„Anetė“ („Annette“, rež. Leos Carax)

Ekscentriškas JAV popmuzikos duetas Ronas Maelas ir Russellas Maelas, dar žinomas kaip „Sparks“, kadaise puoselėjo viltis dirbti su Jacques’u Tati, tačiau tai pavyko padaryti tik su kitu prancūzų kino vizionieriumi Leos Caraxu. Anot jų, filmas būsiantis tik apie dainas. Broliai dainuos, o keisto vaiko tėvus vaidins Marion Cotillard ir Adamas Driveris.

 

„Kūdikis, dėžutė, brokeris“ („Baby, Box, Broker“, rež. Hirokazu Kore-eda)

Japonijos autorinio kino meistras, sukūręs anglakalbį filmą „Visa tiesa apie Divą“, šįkart kuria pirmą filmą korėjiečių kalba. Filmas pasakoja apie vadinamųjų „kūdikių dėžučių“ fenomeną: jose tėvai anonimiškai palieka naujagimius, kuriais kiti pasirūpins ir vėliau įvaikins. Filme vaidins Pietų Korėjos kino žvaigždės Songas Kangho („Parazitas“, rež. Bong Joon-ho, 2019) ir Bae Doona („Debesų žemėlapis“, rež. Tom Tykwer, Lana Wachowski, 2012, „Užuojauta keršto ponui“, rež. Park Chan-wook, 2002).

 

„Blondinė“ („Blonde“, rež. Andrew Dominik)

Šis australų režisierius, išgarsėjęs filmu „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ (2007), imasi Joyce’o Carolo Oateso romano apie Marilyn Monroe, kurią įkūnys Kubos aktorė Ana de Armas („Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, rež. Denis Villeneuve, 2017, „Ištraukti peiliai“, rež. Rian Johnson, 2019).

 

„Chocobaras“ („Chocobar“, rež. Lucrecia Martel)

Šio filmo atspirties tašku tampa Argentinos žmogaus teisių aktyvisto Javiero Chocobaro žmogžudystė. Tai turėjo būti pirmasis garsiosios režisierės („Zama“, 2017) dokumentinis filmas, pasakojantis apie hegemonišką Argentinos baltaodžių kultūrą. Dėl pandemijos ribojimų Martel perrašė scenarijų, atsigręždama ir į diskriminacinę valstybės kovą su COVID-19.

 

„Sprendimas iškeliauti“ („Decision to Leave“, rež. Park Chan-wook)

„Senio“ (2003) ir „Tarnaitės“ (2016) režisierius jau pradėjo filmuoti detektyvinį trilerį apie žmogžudystę bei užgimstančius jausmus tarp nusikaltimo tyrėjo ir įtariamosios. Filme vaidina kinų aktorė Tang Wei („Geismas, įspėjimas“, rež. Ang Lee, 2007) ir angeliško veido korėjietis, vaidinęs įtariamą serijinį žudiką Bong Joon-ho filme „Prisiminimai apie žmogžudystę“ (2003).

 

„Kopa“ („Dune“, rež. Denis Villeneuve)

Jau tiek laukta ir vis atidėliojama Franko Herberto mokslinės fantastikos epo adaptacija. Kol kas nauja premjeros data paskelbta spalio 1-oji. Timothée Chalamet įkūnija kilmingos galaktikos šeimos narį, o superherojų filmų žvaigždutė Zendaya – jo sugulovę. Šis duetas, padedamas viso žvaigždyno (Oscar Isaac, Stellan Skarsgård, Javier Bardem, Charlotte Rampling ir kt.), keliauja po visatą, kad apsaugotų vertingiausią ir gyvybiškai svarbų galaktikos elementą.

 

„Elvis“ (rež. Baz Luhrmann)

Jei kuris nors režisierius šiais metais galėtų pakelti nuotaiką, tai turbūt Luhrmanas. Jau su „Romeo ir Džuljeta“ (1996) ir „Didžiuoju Getsbiu“ (2013) jis parodė, kad kino ekrane moka surengti tikrą vakarėlį. 2021-aisiais turėtų pasirodyti ne vienas muzikinis biografinis filmas, tačiau „Elvis“ atrodys bene prašmatniausiai. Austinas Butleris („Vieną kartą Holivude“, rež. Quentin Tarantino, 2019, „Mirusieji nemiršta“, rež. Jim Jarmusch, 2019) vaidins Presley, o jo prodiuserį įkūnija Tomas Hanksas. Ši istorija turėtų apimti dvidešimt „Karaliaus“ gyvenimo ir kūrybos metų.

 

„Gelbėjimo distancija“ („Distancia de rescate“, rež. Claudia Llosa)

Populiarios Peru režisierės („Liūdesio pienas“, 2009) naujas projektas „Netflix“ platformai – Argentinos rašytojos Samanthos Schweblin romano tuo pačiu pavadinimu (2014) adaptacija. Tai niūri, net siaubo pasaka apie bręstančią krizę atokioje Argentinos bendruomenėje. Scenarijų rašė ir režisierė, ir knygos autorė, belieka viltis, kad filmas nebus labai literatūriškas, o Llosa neapleis savo nuostabiai kuriamo magiškojo realizmo.

 

„Ugnis“ („Feu“, rež. Claire Denis)

Visi nekantriai laukė režisierės filmo „The Stars at Noon“ su Robertu Pattinsonu, tačiau filmavimus sustabdė pandemija. Bet Denis nenuleido rankų ir sukūrė naują, mažesnį filmą. Scenarijų rašė kartu su Christine Angot („Izabelė ir jos vyrai“, 2017).

Šįkart į meilės trikampį įsivelia „etatinė“ režisierės aktorė Juliette Binoche, Vincent’as Lindonas ir Grégoire’as Colinas.

 

„Paryžiaus 13 rajonas“ („Les Olympiades“, rež. Jacques Audiard)

Prancūziškas filmo pavadinimas referuoja į gerai žinomą Paryžiaus gyvenamąjį kvartalą. Šis Audiard’o darbas paremtas Amerikos grafinių romanų autoriaus Adriano Tomine’o istorijomis. Pasakojama apie trijų moterų ir vieno vyro gyvenimus bei meilės istorijas. Scenarijų padėjo rašyti režisierė Céline Sciamma („Liepsnojančios moters portretas“, 2019), filme vaidina to paties Sciamma filmo žvaigždė Noémie Merlant ir dainininkė bei aktorė Jehnny Beth.

 

„Mažoji mama“ („Petite Maman“, rež. Céline Sciamma)

Kol kas apie šį filmą atskleidžiama gana mažai, tik žinoma, kad pasakojama bus apie dvi aštuonmetes mergaites, o filmo operatore ir vėl bus „Liepsnojančios moters portretą“ nufilmavusi Claire Mathon.

 

„Šuns jėga“ („The Power of the Dog“, rež. Jane Campion)

Į didįjį ekraną režisierė grįžta su Thomaso Savage’o 1967 m. romano adaptacija apie du turtingus, bet visiškai skirtingus brolius, valdančius didžiulę rančą Montanos valstijoje. Benedictas Cumberbatchas vaidina elegantišką, genialų, tačiau nuožmų Filą, įsiuntantį, kai jautrus brolis (Jesse Plemons) slapta veda našlę Rouz (Kirsten Dunst).

 

„Košmaro alėja“ („Nightmare Alley“, rež. Guillermo del Toro)

Dar vienos knygos adaptacija. Šįkart Williamo Lindsay Greshamo romano, pagal kurį dar 1947 m. visai neblogą filmą sukūrė Edmundas Gouldingas. Tačiau, anot del Toro, jo versija bus visiškai kitokia, mat knygoje jį labiausiai žavėjo, kaip maišoma psichoanalizė su okultizmu. Bradley Cooperis vaidina suktą ir ambicingą pramogų parko darbuotoją, susidėjusį su dar pavojingesne negailestinga psichiatre (Cate Blanchett). Be šių žvaigždžių, filme dar vaidina Rooney Mara, Toni Collette, Willemas Dafoe.

 

„Drėgnas dugnas“ („Soggy Bottom“, rež. Paul Thomas Anderson)

Nauja Andersono drama nukels į praeito amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Šiame filme nusifilmavo Philipo Seymouro Hoffmano sūnus Cooperis Hoffmanas – tai jo debiutas kine. Jis įkūnija dar vidurinėje mokykloje besimokantį vaikiną, tampantį garsiu aktoriumi. Taip pat vaidina Bradley Cooperis ir režisierius Benny’is Safdie.

 

„Trys tūkstančiai ilgesio metų“ („Three Thousand Years of Longing“, rež. George Miller)

„Pašėlusio Makso“ režisierius grįžta į didžiuosius ekranus. Vieniša moteris (Tilda Swinton) sutinka Džiną (Idris Elba), pasiūlantį išpildyti tris jos norus už jo paties laisvę. Jų pokalbis viename Stambulo viešbučio kambarių pasuks abiem netikėta linkme. Milleris teigia, kad šis filmas – visiška jo antiutopinių filmų apie Maksą antitezė.

 

„Makbeto tragedija“ („The Tragedy of Macbeth“, rež. Joel Coen)

Tai pirmas Joelio filmas be brolio Ethano, tačiau ir dabar visi mano, kad tai nebus standartinė Shakespeare’o ekranizacija. Nespalvoto filmo operatorius – prancūzas Bruno Delbonnelis („Basterio Skragso baladė“, rež. Joel Coen, Ethan Coen, 2018, „Tamsiausia valanda“, rež. Joe Wright, 2017). Filme vaidina Denzelis Washingtonas ir Frances McDormand. Tris raganas įkūnija teatro scenos fenomenu vadinama Kathryn Hunter.

 

„Kur yra Ana Frank?“ („Where Is Anne Frank?“, rež. Ari Folman)

Garsiojo animacinio filmo „Valsas su Baširu“ (2008) autorius ėmėsi animuoti Anos Frank dienoraščius, veikiau istoriją pasakoja įsivaizduojama (susikurta) Anos draugė. Pats Folmanas – Holokaustą išgyvenusios šeimos vaikas, tad filmą skiria Anos tėvo Otto Franko įkurtam labdaros fondui, pavadintam dukters vardu.

 

Pagal žurnalo „Sight&Sound“ straipsnį parengė Ilona Vitkauskaitė