Venecijos kino festivalis

„Spencer“, rež. Pablo Larraín
„Spencer“, rež. Pablo Larraín

Nors daug kam po karantino vykęs Kanų kino festivalis atrodė be galo stiprus, rugsėjo 1 d. prasidėjęs Venecijos kino festivalis savo filmų programa Kanams tikrai nenusileidžia.

Pernai Venecija praėjo gana kukliai, bet šiemet vėl vilioja garsiais vardais ir įspūdingais renginiais, vėl norėdama įrodyti, kad šis festivalis – pats seniausias kino istorijoje.

 

Šiais metais konkurse dalyvauja penkios režisierės, o tai yra neblogas rezultatas, nors nuo praėjusių metų jų sumažėjo trimis. Kitaip nei Kanuose, Lido kino salės nebus visiškai užpildytos – siekiant užkirsti COVID-19 plitimą, jos galės priimti tik pusę žiūrovų.

 

Festivalį atidaro naujas Pedro Almodóvaro filmas „Paralelinės motinos“ („Madres paralelas“), kur ir vėl vaidina viena iš jo dabartinių mūzų – Penélope Cruz. Įdomu, kad režisierius pasirinko filmą pristatyti Venecijoje, mat jis yra vienas mėgstamiausių Kanų festivalio „augintinių“. Gali būti, kad dėl to, jog Kanuose jis jautėsi nepakankamai įvertintas „Auksinėmis palmės šakelėmis“, tad tai paskatino jį laimės ieškoti kitur.

 

Vienas skambiausių filmų, rodomų nekonkursinėje programoje – Ridley Scotto „Paskutinė dvikova“ („The Last Duel“) su Benu Afflecku ir Adamu Driveriu. Taip pat Denis Villeneuve’o klasika tapusios Franko Herberto knygos „Kopa“ adaptacija ir Davido Gordono Greeno siaubo filmas „Helovinas žudo“ („Halloween Kills“). Dar vienas svarbus filmas – Edgaro Wrighto „Paskutinė naktis Soho rajone“ („Last Night in Soho“); šis darbas apibūdinamas kaip siaubo filmo ir miuziklo hibridas, siūlantis naują požiūrį į svinguojantį Londoną.

 

Vienas laukiamiausių konkursinės programos filmų – Paulo Schraderio „Kortų kolekcionierius“ („The Card Counter“) su Oscaru Isaacu ir Tiffany Haddish. Taip pat sugrįžta ir Irano kilmės režisierė Ana Lily Amirpour su darbu „Mona Liza ir kruvinasis mėnulis“ („Mona Lisa and the Blood Moon“), pasakojančiu apie Naujajame Orleane gyvenančią mergaitę, turinčią keistų galių. Čilės režisierius Pablo Larraínas atvyksta su filmu „Spencer“, princesės Dianos portretu, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Kristen Stewart. Kol kas ši idėja skamba kiek keistai ir nenoromis primena 2013 m. katastrofišką filmą apie Dianą su Naomi Watts [„Diana“, rež. Oliver Hirschbiegel]. Tačiau jei režisierius pasiūlys dar vieną Džekę [jo filmas „Džekė“, „Jackie“, 2016], dauguma žiūrovų tikrai liks patenkinti.

 

„Netflix“ debiutuoja su keliais dideliais filmais: Jane Campion grįžta su „Šuns galia“ („The Power of a Dog“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Benedictas Cumberbatchas, o Paolo Sorrentino sukūrė iki šiol asmeniškiausiu vadinamą filmą „Tai buvo Dievo ranka“ („È stata la mano di Dio“). Aktorė Maggie Gyllenhaal taip pat debiutuoja kaip režisierė, ji sukūrė pilną žvaigždžių filmą „Prarastoji duktė“ („The Lost Daughter“). Čia vaidina Olivia Colman, Jessie Buckly, Dakota Johnson, Paulas Mescalas ir kiti. Prancūzas Stéphane’as Brizé grįžta su filmu „Kitas pasaulis“ („Un autre monde“), kuriame ir toliau daug dėmesio skiria darbo santykių problemoms, o Audrey Diwan „Įvykis“ („L’Événement“) yra pirmasis Libano kilmės prancūzės filmas konkursinėje programoje, pasakojantis apie abortus.

 

Visi pagrindinės konkursinės programos filmai:

 

„Kortų kolekcionierius“ („The Card Counter“, rež. Paul Schrader)
„Mona Liza ir kruvinasis mėnulis“ („Mona Lisa and the Blood Moon“, rež. Ana Lily Amirpour)
„Kitas pasaulis“ („Un autre monde“, rež. Stéphane Brizé)
„Šuns galia“ („The Power of the Dog“, rež. Jane Campion)
„Lotynų Amerika“ („America Latina“, rež. Damiano D’Innocenzo, Fabio D’Innocenzo)
„Įvykis“ („L’Événement“, rež. Audrey Diwan)

„Oficialus konkursas“ („Competencia oficial“, rež.  Gastón Duprat, Mariano Cohn)
„Spencer“, rež. Pablo Larraín
„Skylė“ („Il Buco“, rež. Michelangelo Frammartino)
„Saulėlydis“ („Sundown“, rež. Michel Franco)

„Žlugusios iliuzijos“ („Illusions perdues“, rež. Xavier Giannoli)
„Prarastoji duktė“ („The Lost Daughter“, rež. Maggie Gyllenhaal)
„Keistuoliai“ („Freaks Out“, rež. Gabriele Mainetti)
„Juokiuosi aš“ („Qui Rido Io“, rež. Mario Martone)
„Dingęs aštuonetas“ („On the Job: The Missing 8“, rež. Erik Matti)
„Kad neliktų pėdsakų“ („Zeby nie bylo sladów“, rež. Jan Matuszyński)
„Kapitonas Volkogonovas bėgo“ („Kapitan Volkonogov bežal“, rež. Natalija Merkulova, Aleksej Čiupov)
„Tai buvo Dievo ranka“ („È stata la mano di Dio“, rež. Paolo Sorrentino)
„Atspindys“ („Vidblysk“, rež Valentyn Vasianovič)
„Dėžė“ („La caja“, rež. Lorenzo Vigas)

 

 

Parengė Ilona Vitkauskaitė