Kino ateitis. I dalis
Ar tikrai kiną reikia saugoti?
Režisierius Markas Cousinsas
Ne, kinas nėra trapus ir tikrai ne nykstanti rūšis. Jis energingas ir stiprus, nes veikia panašiai kaip mūsų protas. Ar tai būtų menas, ar pramoga, man kinas asocijuojasi su mąstymu ir mūsų svajonėmis. Filmai mus labai gerai supranta, jie viską valdo.
Režisierius Edgaras Wrightas
Ne paslaptis, kad per pandemiją kino teatrai patyrė didelį smūgį. Tačiau netikiu visais pranašais, skelbiančiais kino industrijos mirtį. Nors vis labiau plečiasi namų kino platformos, egzistuoja vienas svarbus faktas: žmonės mėgsta eiti į kiną. Mūsų ateičiai nelemta sėdėti tik ant sofos. Juk didžiojo ekrano nesugebėjo numarinti nei atsiradusi televizija, nei vaizdajuostės, nei kabelinė televizija, nei DVD. Ką mes, kaip pramonė, galime padaryti? Ir toliau stengtis sudominti, linksminti, jaudinti ir įkvėpti. Aišku, kino teatrai irgi turi užtikrinti aukščiausio lygio technologiją.
Režisierius Guillermo del Toro
Kino juostų išsaugojimas – labai svarbus veiksnys. Kinas kaip meno forma vystysis, tačiau turi būti išsaugoti ankstesni filmai, kad galėtume juos žiūrėti viešai ir kartu. Naujų filmų žiūrėjimo patirtį diktuos rinkos ir socialinės tendencijos – mes to kontroliuoti negalime. Tačiau turime užtikrinti, kad šia meno forma būtų mėgaujamasi taip, kaip ji buvo sukurta. Tikiu, kad taip ir bus.
Režisierė Lone Scherfig
Tiesiog ir toliau turime kurti naujus filmus, kad žiūrovai vėl pamiltų kiną – ne tik patirtį ir reginį, bet ir filmus, stebinančius ir forma, ir turiniu.
Režisierė Dea Kulumbegashvili
Manau, kad kinas išsigelbės pats. Kažkokiu keistu būdu jis visada turėjo savisaugos galią ir pats judėjo tik pirmyn. Net jei vienas konkretus režisierius ir nustos kurti filmus, visada atsiras kitų. Galbūt rytoj jau aš nebegalėsiu kurti filmų, bet kinas vis tiek egzistuos, kad ir kaip nerimautume dėl industrijos ir pandemijos sukeltų problemų. Manau, kad bet kokia kino ar apskritai meno krizė padeda įgauti naujų jėgų. Manau, kad kinas visada išsigelbės.
Režisierė Alice Rohrwacher
Aš esu optimistė. Dabartiniai televizijos ar internetiniai serialai išlaisvino kiną nuo pareigos pasakoti istoriją. Kinas gali tapti nauja forma.
Prodiuseris Jeremy Thomasas
Kinas turi išsigelbėti pats. Tai reiškia, kad reikės kurti puikius, išradingus filmus, kuriuos tikrai norės rodyti kino teatrai. Šiandien labai sunku įvardyti skirtumą tarp to, kas skirta mažajam ekranui, kas ne. Bet skirtumas yra, kad ir labai subtilus. Ir taip bus toliau.
Režisierius Kevinas Macdonaldas
Kinas vis labiau tolsta nuo mediumo, skirto masėms. Jis tampa nišine, elitine veikla. Manau, kad kino kūrėjai turėtų kurti daugiau filmų, kurie tuo pat metu praplečia kūrybines ir temines mediumo ribas, ir taip siekti sudominti plačiąją auditoriją.
Prodiuseris Johnas Boormanas
Kinas pralaimėjo kovą su mažuoju ekranu. Manau, dėl baisiai blogų sąlygų daugumoje kino teatrų. Ir todėl, kad faktiškai išnyko geri kino technikai, tad žiūrovai paliekami be priežiūros. Svarbiausia, kad pasitemptų kino teatrai, tada atsiras ir žiūrovų.
Parengė Ilona Vitkauskaitė
„Sight&Sound“
