Kino ateitis. II dalis

Režisierius Jonathanas Glazeris

Kino neįmanoma sunaikinti. Kaip ir šiuolaikinis futbolas: jei žlugtų jį valdantis verslas, žaidimas išliktų. Kol yra žaidėjų ir vartininkų, tol stovės ir vartai.

 

Režisierius Radu Jude

O kas yra kinas? Ar tai meno forma, perteikiama ekrane judančiais vaizdais? Ar tiesiog techninis produktas? Man tai yra mąstymo būdas, o tokiu būdu kinas tikriausiai egzistuos visada. Kaip kad Umberto Eco įsivaizdavo, kad knyga egzistuos amžinai, nes ji yra tobula forma, kaip šaukštas. Kartą išrasta, ji išnyks tik kartu su mūsų civilizacija. Neseniai skaičiau, kad Eizenšteinas savo knygas lentynose rūšiavo ne pagal abėcėlę ar skyrius, o montažo principu: taip Napoleono biografija buvo padėta šalia knygos apie biologines anomalijas, o Joyce’o „Ulisas“ – šalia „Alisos stebuklų šalyje“. Tai yra kinas ir jis gali egzistuoti net be kamerų ar ekranų.

 

Režisierius Benas Wheatley

Svarbiausia, kad būtų kuriami darbai, kurie užmegztų ryšį su žiūrovu. Konkrečiai Didžiojoje Britanijoje reikėtų daugiau mokestinių lengvatų mažesnio biudžeto filmams.

 

Režisierius Kenas Loachas

Kinas išliks, nes filmo žiūrėjimas kartu su kitais yra socialinis fenomenas, kuris praturtina labiau nei sėdėjimas vienam priešais televizorių namuose. Tačiau kad bendras žiūrėjimas vėl klestėtų, reikia, jog teatrai orientuotųsi į vietos bendruomenę, o jų programas sudarytų kino ekspertai. Kaip ir kitur, rinka naikina konkurenciją. Todėl mums reikia kitokio ekonominio modelio, kuris užtikrintų, kad galėtume žiūrėti filmus iš viso pasaulio, o ne tik prilygstančius oro uostų romanams. Ar galima tai pasiekti? Tik jei rimtai žiūrėsime į politiką ir palaikysime tuos, kurie mano, kad viešoji nuosavybė yra būtina geros visuomenės sąlyga.

 

Režisierius Armando Iannucci

Žinoma, kiną reikia saugoti. Manau, reikėtų kurti daugiau komedijų. Taip sakau tik todėl, kad humoras vienija žmones, ir nieko nėra labiau bendruomeniško, nei pilnoje salėje kartu juoktis. Koncentruotis į filmus, kurie iš tiesų įtraukia, nesvarbu, ar jie jaudina, ar turi netikėtų siužetinių posūkių, ar jie juokingi, ar šokiruojantys. Tai nebūtinai turi būti dar vienas didžiulio biudžeto „Marvel“ filmas. Tiesiog manau, kad filmai turėtų vilioti žmones išeiti iš namų, sėdėti kartu su kitais, išleisti šiek tiek pinigų ir valgyti daug saldumynų.

 

Režisierė Małgorzata Szumowska

Turime taupyti žvaigždžių atlyginimų sąskaita! Jei kinas turi egzistuoti, o, mano nuomone, jis privalo egzistuoti, kino žvaigždės negali pasiimti pusės biudžeto. Jos gali uždirbti šiuos pinigus kur nors kitur!

 

Režisierius Mike’as Leigh

Reikėtų kuo labiau mažinti liguistą atskirtį tarp komercinio ir nepriklausomo kino. Platintojai ir rodytojai turėtų būti drąsesni. Tačiau taip turėtume elgtis ir mes visi, ypač tie, kuriems priklauso pinigai, – prodiuserinės kompanijos ir finansuojančios institucijos. Dauguma jų vis labiau slopina kūrybiškumą, savavališkai kišasi į kūrybinį procesą, „rūpinasi“ klaidingais išankstiniais įsitikinimais, ką galima parduoti, o ko ne, įkyriai laikosi politinio korektiškumo ir taip kelia pavojų, kad kinas gali tapti visiškai nebereikalingas.

 

Režisierius Walteris Sallesas

Niekas nepakeis kolektyvinio kino žiūrėjimo patirties. Be to, kinas turi unikalią savybę atskleisti mūsų įtrūkimus, parodyti, kas iš tiesų esame. Kas pastaruoju metu geriausiai atskleidė mūsų visuomeninį, politinį, egzistencinį chaosą – Bong Joon-ho „Parazitas“.

 

Režisierius Jia Zhangke

Kino nereikia gelbėti. Jo forma keisis, tačiau jis neišnyks – gyvuos amžinai. Nuo pat jo išradimo, kinas nuolat buvo puolamas kitų medijų, tačiau vis tiek vystėsi ir tobulėjo, vis pritaikydamas naujas technologijas savo poreikiams. Naujų technologijų atsiradimo varomoji jėga – įgimtas žmogaus poreikis vaizduoti pasaulį ir savo tapatybę jame. Kinas nuo kitų menų skiriasi tuo, kad yra evoliucinis menas. Kitaip tariant, mūsų vidinis troškimas išreikšti save kaip žmogų ir paskatino kurti kiną. Taigi, kol neišnyks technologijos, neišnyks ir kinas.

 

Režisierius Nadavas Lapidas

Išsaugoti reikia ne bet kokį kiną. Būtent ambicingas ir iššūkių kupinas kinas labiausiai kenčia nuo kultūrinės krizės – pandemija yra tik papildomas destruktyvus elementas. Pirmiausia reikėtų sumažinti bilietų kainas. Bet labiausiai turbūt padėtų nuo pradinių klasių prasidedantis švietimas. Kino istorija turi būti įtraukta į mokyklų programas!

 

Parengė Ilona Vitkauskaitė

„Sight&Sound“