Kino ateitis. III dalis

 

 

Režisierius Miguelis Gomesas

Sudaužiau savo krištolinį gaublį, tad nedrįstu pasvajoti apie gelbėtojus, kurie grąžintų kiną į jo vėžes (prodiuserius, režisierius, kino kritikus)... Tačiau manau, kad būtų naudinga, jei šiandienos akimirkas skirtume iš naujo pamąstyti, ką, po velnių, darėme prieš pandemijos krizę.

 

Režisierė Mania Akbari

Norint turėti vilties, reikia atsigręžti į praeitį. Būtent žvilgsnis į praeitį ir jos keitimas arba tų pačių klaidų vengimas ir yra viltis. Reikia atpažinti praeities griaunamuosius veiksnius, kad kitos kartos neturėtų tos karčios praeities. Ateitis – tai žvilgsnis į pokyčius ir kūrybą gyvenime.

 

Režisierius Benas Wheatley

Vaikai, filmuojantys savo telefonais.

 

Režisierius Armando Iannucci

Filmavau „Deivido Koperfildo istoriją“ su visiškai nauja aktorių ir kūrybinės grupės karta. Jie – be galo entuziastingi ir talentingi, manau, per pastaruosius trejus ar ketverius metus atsirado nuostabių talentų, skirtingos kilmės, įvairių religijos, įsitikinimų. Jie ir teikia daugiausia vilčių.

 

Režisierius Jia Zhangke

Kartą stebėjau penkiametę, pasidėjusią pagalvę vidury didelės lovos. Ji ant jos atsisėdo ir pasakė, kad tai sala jūroje. Panašiai nutinka dirbant filmavimo aikštelėje: mes iš naujo kuriame pasaulį, sugalvojame savo tikrovę. Būtent tai kine visada ir žavėjo: jis leidžia pasitelkti vaizduotę ir ekrane parodyti savo „tikrovę“. Žmogaus prigimčiai būdingas psichologinis ir emocinis poreikis tai daryti.

 

Režisierius Walteris Sallesas

Nuo pat Altamiros ir Lasko urvų laikų žmonės savo piešiniuose norėjo perteikti tai, kas jie tokie buvo tam tikru gyvenimo etapu. Kaip sako Scorsese, menas nėra prabanga, tai – būtinybė.

 

Režisierius ir kino istorikas Markas Cousinsas

Technologinė pažanga. Galime kurti geresnius ir intymesnius vaizdus nei bet kada anksčiau. Dabar filmai pasiekiami kad ir vienu spustelėjimu. Kartu kiną kuria daug daugiau žmonių. Upė tapo delta.

 

Režisierė Lone Scherfig

Investuotojai, kurie rizikavo, užtat pasitikėjo menininkais. Tokių yra ir dabar, bet rizika tikriausiai didesnė, be to, atsiranda daugiau galimybių dirbti su mažesniais biudžetais. Tačiau jauniems talentams turi būti suteikta daugiau erdvės. Norėčiau, kad filmų bilietai būtų pigesni, tad ir platesnė auditorija galėtų daugiau rizikuoti.

 

Režisierius Edgaras Wrightas

Nepaisant visų įrodymų, kad jaunoji karta prilipusi prie telefonų, „iPad’ų“ ar prisijungusi prie „Netflix“ 24 valandas per parą, taip pat pastebėjau tendenciją, kad jaunieji kino gerbėjai ateina žiūrėti filmų didžiajame ekrane, net jei tą patį filmą galima pamatyti namuose. Labai džiugu žinoti, kad jaunoji karta supranta, ką reiškia žiūrėti filmus dideliame ekrane.

 

Režisierius Paolo Sorrentino

Žmonių noras nuolat žavėtis, ieškoti grožio ir idėjų išgalvotose filmų istorijose.

 

Režisierė Rose Glass

„TikTok'eriai“. Kai šiandieniniai vaikai ir paaugliai pradės kurti filmus, mes atrodysime kaip dinozaurai. Bus įdomu.

 

Režisierė Małgorzata Szumowska

Vilties man teikia didieji kino festivaliai: Venecijos, Kanų, Berlyno. Kai juose lankausi, suprantu jų svarbą, kad kinas vis dar yra magija. Žmonės stovi eilėse ir susirenka į vieną tamsią erdvę, kad pamatytų filmą dideliame ekrane. Jokių telefonų, interneto, socialinių tinklų. Tai galima palyginti su bažnyčia, mišiomis, nes dvi valandas tiesiog atsiduodi tam, ką matai priešais save.

 

Režisierė Deepa Mehta

Balsų ir istorijų įvairovė, pasakojama tais balsais, kurie anksčiau buvo užgniaužti.

 

Režisierius Guillermo del Toro

Istorijos mums būtinos kaip oras. Tai svarbu visai mūsų rūšiai. Ir tai man teikia daug vilties. Pradžioje pasakojome istorijas savo gentyse, pasakosime ir mūsų erai baigiantis.

 

Režisierius Benas Riversas

Tokios kūrėjos kaip Sylvia Schedelbauer, Mati Diop, Renee Zhan, Anocha Suwichakornpong ar kūrėjai Alainas Guiraudie, Tulapopas Saenjaroenas ir daugelis kitų. Taip pat ir mano idėjos, besisukančios galvoje, bet vis dar neįgyvendintos.

 

Parengė Ilona Vitkauskaitė

 

„Sight&Sound“