Kino ateitis. VII dalis

Kokį kiną įsivaizduojate 2031-aisiais?

 

Režisierius ir scenaristas Armando Iannucci

 

Tikiuosi, kad kinas bus išradingesnis. Kad ėjimas į kino teatrą prilygs apsilankymui nepriklausomame knygyne, kurio personalas rekomenduoja savo mėgstamas knygas, kabo plakatai, reklamuojantys pokalbius su knygų autoriais, kurie vėliau savo knygas pasirašys. Tai jaukios diskusijos, kurių metu bus galima atsigerti padorios kavos užkandant bandele! Čia šurmuliuos smalsūs, susijaudinę, entuziastingi nuolatiniai lankytojai ir tiesiog praeiviai, užsukę pasižiūrėti, kas vyksta knygyne. Tikiuosi, kad taip ir bus. Pastaruosius dvejus metus žmonės desperatiškai norėjo eiti į kino teatrus. Ir tikrai ne dėl didelio biudžeto filmų, o ieškodami naujų, įdomių dalykų.

 

Režisierė Lone Scherfig

 

Tikiuosi, kad profesionalaus kino kūrimo kanonai dar gyvuos ir kad pradedantys režisieriai kurs gerus filmus, kurie bus tokie pat pribloškiantys ir nepamirštami kaip tie, kurie buvo sukurti per pirmuosius šimtą kino istorijos metų.

 

Režisierė Mania Akbari

 

Neįsivaizduoju, nes ateitis nenuspėjama. Tik žinau, kad kapitalistinė sistema, valdžios troškimas ir kinas, tapęs valdžios įrankiu, gali būti nuolat naudojamas valdžios institucijų tikslams ir pelningumui skatinti. Buvimas menininku ir kino kūrėju virsta kova už tai, kad toliau galėtum kurti nepriklausomą kiną ir būti vadinamas kino kūrėju.

 

Režisierė Małgorzata Szumowska

 

Neturiu nė menkiausio supratimo... Tikiuosi, kad kinas atsigaus, bet tikriausiai taps labiau nišinis ir skirtas elitui, žmonėms, kurie ieško aukštos kultūros. Manau, kad kino teatrų bus mažiau, bet galbūt jie bus pilni žmonių. Kaip tada, kai dar būdama paauglė eidavau į kiną kaip į šventę. Kokybė! Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp televizijos, kompiuterio ir didžiojo ekrano.

 

Režisierius Radu Jude

 

Vaizdai... montuojami logiškai ir turintys prasmę. Kaip kad 1931 metais.

 

Režisierius Andrew Haigh

 

Kinas bus ir kitoks, ir toks pat. Jis atspindės kultūrą, o kur link ji juda – nuspėti sunku. Pokyčiai tikriausiai mane erzins, bet ir dabar mane erzina dauguma dalykų. Svarbu, kad ir toliau formuluotume tikslius klausimus, kad kinas išliktų gyvas.

 

Režisierius Jia Zhang-ke

 

Neįsivaizduoju! Mėgstu būti nustebintas. Nežinomybė suteikia mums tokių stiprių emocijų, ypač nežinant, kokia bus ateitis.

 

Režisierė Dea Kulumbegashvili

 

Mes, žmonės, kažkodėl visada bijome ateities, tačiau viduje egzistuoja varomoji jėga, vedanti mus į priekį, į ateitį. Dažnai norime viską numatyti ir žinoti, tačiau man didesnė vertybė yra nežinojimas. Kas yra ateitis? Aš nežinau. Pamatysime. Ir pamatysime ją visi kartu.

 

Režisierius Mike’as Leigh

 

Geriausias scenarijus – protas, vaizduotė ir entuziazmas, kuriam suteikiamas finansavimas. Blogiausias scenarijus – kino teatrai taps prabangia vieta, kur bus siūlomas tik nykus, pelningas, didžiulio biudžeto eskapistinis šlamštas. Ir spragėsiai. Dar blogesnis scenarijus – kino teatrų išvis nebeliks.

 

Režisierius Jonathanas Glazeris

 

Šviesa tamsiam kambary.

 

 

Parengė Ilona Vitkauskaitė

 

„Sight&Sound“