Visai svetimas žmogus (Disclaimer)

Serialo siužetas sukasi apie Kateriną Ravenskroft, kurią meistriškai įkūnija Cate Blanchett. Ji – garsi dokumentinių filmų kūrėja ir žurnalistė, gebanti atrasti tiesą. Tačiau Katerina pati susiduria su kaltinimu: paslaptingai atsiųsta knyga atskleidžia skaudžias detales iš jos praeities, kurios ilgus metus buvo slepiamos nuo šeimos ir visuomenės. Jos turinys grėsmingai artimas Katerinos gyvenimui ir yra priemonė įgyvendinti Stiveno Brigstoko (Kevin Kline) keršto planą. Knygoje aprašomi įvykiai susiję su jo velione žmona Nensi (Lesley Manville) ir sūnumi Džonatanu (Louis Partridge).

„Visai svetimas žmogus“ gilinasi į pilkąsias žmogaus moralės zonas ir viešo pasmerkimo bei „atšaukimo kultūros“ poveikį, kartu keldamas klausimą apie tiesos reliatyvumą. Tai istorija, kurioje praeities šešėliai paveikia ne tik pagrindinius veikėjus, bet ir tuos, kurie jų gyvenime buvo tik šalutiniai liudininkai. Cuarónas subtiliai narsto keršto ir kaltės temas, užduodamas žiūrovui klausimus apie tai, kaip vienas įvykis gali tapti daugelio gyvenimų lūžio tašku. Režisieriaus (beje, ir scenarijaus autoriaus) vizija įtraukia žiūrovus ne tik per intensyviai mezgamą siužetą, bet ir per emociškai paveikias akimirkas, kurios leidžia gilintis į veikėjų vidinį pasaulį.

Cuarónas ištikimas savo vizualiniam stiliui. Ilgi, hipnotizuojantys kadrai atveria žiūrovams veikėjų vidinį nerimą bei įkūnija paslaptingą, kartais net gąsdinančią atmosferą. Šviesos ir šešėlių žaismas yra ne tik estetikos, bet ir emocinio poveikio komponentas, padedantis kurti izoliacijos, kaltės ir moralinių dilemų jausmą. Šviesių ir tamsių spalvų kontrastai subtiliai atskleidžia veikėjų emocinę būseną, o kiekvienas kadras atrodo kaip atskiras meno kūrinys.

Pasakojimo struktūra – it subtili mozaika, išskaidyta tarp dabarties ir praeities, lėtai atskleidžianti veikėjų gyvenimą bei tarpusavio ryšius. Tai leidžia žiūrovams patiems interpretuoti personažų motyvus, suteikiant siužetui daugiaprasmiškumo. Tačiau pasakojimo lėtumas patiks ne visiems – kai kuriems gali pasirodyti, kad istorija per daug ištęsta, nuobodi arba kad dramaturgija nepateisina pamažu augančios įtampos. Vis dėlto būtent šis tempas ir sudaro Cuaróno kūrybos pagrindą.

Režisierius pasitelkia simboliką, kad paryškintų serialo temas ir papildytų veikėjų psichologinius paveikslus. Vandens ir veidrodžių motyvai nėra tik vizualiniai elementai – jie ryškiai susiję su naratyvu. Vanduo, dažnai vaizduojamas kaip sraunus, tamsus ar ramus paviršius, simbolizuoja veikėjų vidines kovas ir praeities neišvengiamumą. Pavyzdžiui, kai kurie prisiminimų epizodai vyksta prie jūros arba lietuje, perteikiant netikrumo ir emocinio apsivalymo temas. Vanduo taip pat atspindi laiko tėkmę, pabrėžiant, kad praeities įvykiai palieka neišdildomą pėdsaką veikėjų gyvenime. Veidrodžių motyvas daugelyje scenų tampa veikėjų savianalizės metafora. Katerina dažnai matoma prieš veidrodį, ir šios akimirkos kuria dvilypumo jausmą – tai, kaip ji mato save, ir tai, kaip ją suvokia aplinkiniai. Šios refleksijos taip pat pabrėžia serialo idėją apie tiesos reliatyvumą ir skirtingas jos perspektyvas.

„Visai svetimas žmogus“ – ambicingas ir vizualiai įtaigus kūrinys, išsiskiriantis Cuaróno meistriškumu, talentingų aktorių vaidyba ir gebėjimu subtiliai perteikti sudėtingas temas. Šis serialas paveikus ir emociškai, tačiau jo daugiasluoksnė istorija pirmiausiai skatina intensyvią mintį.