Q departamentas (Dept. Q)

„Q departamentas“, kaip ir priklauso detektyviniam serialui, prasideda nuo nusikaltimo, tačiau netrukus paaiškėja, kad jis visai ne tas, kurį turės išaiškinti serialo personažai. Tai intriguojantis žingsnis, galbūt žadantis kitus sezonus. Nužudymo vietoje netikėtai atsidūrusio nusikaltėlio paleistos kulkos nušauna naujoką pareigūną, kliudo tyrėjo Karlo Morko (Matthew Goode) kaklą ir neįgaliu palieka jo kolegą Džeimsą (Jamie Sives). Labiau nei žaizdos Karlą prislegia kaltė dėl to, kas įvyko.

Sugrįžusio į darbą Morko laukia staigmena – naujai įkurtas neišspręstų bylų skyrius, kuriam jis nuo šiol ir vadovaus. Tik būtų sunku tai pavadinti paaukštinimu. Dėl savo charakterio tyrėjas nėra mėgstamas nei kolegų, nei vadovybės, todėl naujasis skyrius glaudžiasi rūsyje tarp nebenaudojamų klozetų ir dušų, o pats Morkas kol kas yra vienintelis skyriaus darbuotojas.

Pirmoje serijoje sutinkame ir prokurorę Merit Lingard (Chloe Pirrie), užsispyrusią ir aplinkinių nemėgstamą taip pat, kaip ir Morkas, tik ką pralaimėjusią svarbią bylą, kurioje bandė įrodyti vyro kaltę nužudant žmoną. Vėliau seriale įvykių laiko juostos susilieja, išryškėja vienos Q departamente nugulusios bylos chronologija, ir Morkas su komanda ima sekti Merit profesinio ir asmeninio gyvenimo pėdsakais.

„Q departamento“ privalumas – jo personažai. Matthew Goode, matytas ir pas Woody Alleną, ir „Dauntono abatijoje“, kuria kol kas turbūt geriausią savo vaidmenį, arogantiškam, pragmatiškam ir emociškai atbukusiam Morkui suteikdamas žmogiškumo. Prie Morko prisijungęs Akramas – imigrantas iš Sirijos, iki tol dirbęs policijos informatikos departamente, – ramus, smulkmeniškas, draugiškas, tačiau tvirtos rankos ir kartais gana nekonvencinių metodų. Jo praeitis Sirijoje nuspėjama, nors aiškiai neįvardijama – po inteligentiška išvaizda aktorius Alexejus Manvelovas slepia personažo praeities traumas. 

Ir Morkas, ir Akramas Edinburge yra svetimi, ir tai, be atsidavimo darbui, turbūt vienintelis šių personažų panašumas. Tai labai tradicinė detektyvų pora, dvi vienas kitą papildančios priešingybės, kurių santykių dinamika yra viena emocinių serialo ašių. Po kurio laiko komandą papildo Rouzė (Leah Byrne) – trauminį įvykį darbe patyrusi mergina, siekianti sau ir kitiems įrodyti, kad vis dar gali būti naudinga. Ir kojas po šūvio vis dar sunkiai valdantis Džeimsas – geriausias (ir vienintelis) Morko draugas. Lėtas serialo tempas leidžia pažvelgti į jų psichologiją ir stebėti, kaip šie sužeisti (kiekvienas savaip) personažai po truputį ima keistis.

Kūrėjai žongliruoja atpažįstamomis žanro konvencijomis – neurotiškas detektyvas, kuris geriau imsis dar vienos bylos, užuot pabandęs susivokti savyje, jau minėta klasikinė personažų pora, komplikuota šeiminė padėtis, ne itin draugiška, tačiau slapta Morką ir jo komandą užtarianti vadovė. Tai įtraukia, kaip ir besitęsiantis žaidimas su perspektyvomis – tyrėjų, aukų, įtariamųjų ir nusikaltėlių. Tačiau „Q departamento“ profesionaliai kuriama iliuzija slepia apgavystę – pati detektyvinė istorija, pradžioje žadėjusi visai nemažai, nuvilia labiausiai. Kai nusikaltimo detalės ima jungtis į visumą, jo motyvas tiesiog neįtikina. Kaip ir patys nusikaltėliai bei jų intelekto lygis.

„Q departamentas“ nepranoksta „Lėtų arklių“ (su kuriais neretai yra lyginamas), tačiau jo personažai simpatiški, aktoriai puikūs, o serialo kūrėjai moka kurti įtampą, atmosferą ir papasakoti intriguojančią detektyvinę istoriją. Serialas spėjo sulaukti teigiamų žiūrovų bei kritikų atsiliepimų ir net „Emmy“ nominacijos. Nors dar nepranešta, neabejoju, kad pasirodys antrasis sezonas.