Įtempta kova (Heated Rivalry)

Tai – tik pora pavyzdžių, kai „Įtempta kova“ peržengė ekrano ribas ir matavosi kultūrinio reiškinio kepurę. Kokios trukmės bus šis poveikis – parodys laikas, tačiau „Įtemptos kovos“ siužeto ir pobūdžio vaidmuo visuotiniame diskurse liudija kai ką įdomaus apie dabartinį mūsų kultūrinį momentą. Visų pirma, mums reikia fantazijos ir grožio – nieko naujo. Antra, istorija apie dviejų vyrų meilę gali tapti nacionaliniu kultūriniu eksportu. Na, o trečia – „Įtempta kova“ užčiuopia tam tikrą jautrų nervą sąsajoje tarp sporto ir heteronormatyvumo.

Šešių serijų „Įtempta kova“ paremta kanadiečių rašytojos Rachel Reid 2018 ir 2019 m. romanais iš septynių knygų serijos „Game Changers“. Įdomu, kad Reid literatūra tradiciškai būtų priskirta vadinamajai smut kategorijai. Elementariausias smut vertimas – erotika, žodynas taip pat siūlo suodžius. Iš to galime suprasti, kad tai – literatūrinis trešas, kuriame siužetas labiau veikia kaip platforma romantinei linijai ir sekso scenoms. Ši erotika, žinia, labai populiari ir išgyvena tam tikrą renesansą dėl socialinių tinklų. „Įtempta kova“ – įėjimo į „meinstrymą“ iliustracija, kadangi šis, regis, trešinis turinys buvo rodomas ne nišiniame kanale, o HBO, teigiančiame, kad tai – populiariausias neanimacinis debiutas jų kanale. Serialo režisierius Jacobas Tierney nesirengia pretenduoti į prestižinę televiziją – žiūrovas matys visą smutty adaptaciją.

„Įtemptos kovos“ centre – daugiau kaip aštuonerius metus trunkantis slaptas ryšys tarp dviejų profesionalių ledo ritulininkų, kanadiečio Šeino Holanderio (Hudson Williams) ir ruso Iljos Rozanovo (Connor Storrie). Jiedu žaidžia išgalvotoje prestižinėje ledo ritulio lygoje – Šeinas atstovauja Monrealio „Metros“ komandai, o Ilja – Bostono „Raiders“. Komandos, aišku, labai konkuruoja tarpusavyje. Ant ledo Ilja ir Šeinas neapkenčia vienas kito, o privačiai šis jausmas yra kiek sudėtingesnis. Nuo pat pažinties pradžios susiformuoja priešprieša tarp tam tikro Šeino švelnumo ir šalto Iljos nepasiekiamumo. Oras tarp jų tiesiog virpa nuo seksualinės įtampos. Kas vyksta toliau – daugybė viešbučių kambarių įvairiuose miestuose, gausybė žinučių ir skambučių, gilėjantys jausmai ir švelnumas, taip pat – auganti viso to kaina.

Serialo laikas – tarp 2008 ir 2017 metų. Tos pačios lyties santuokos Kanadoje įteisintos dar 2005 m., tačiau „Įtempta kovos“ laukas – sportas, maža to, nacionalinės svarbos sportas, ledo ritulys. Romanų serijos autorė Reid teigė, kad kurti meilės istoriją ledo ritulio sporto kontekste ją įkvėpė būtent šios šakos homofobija. Iš tiesų, apie sporto sąsajas su lyčių ir seksualumo normomis nesyk rašė tokie sociologai kaip Michaelas Messneris, Ericas Andersonas ir kiti, bet turbūt nebūtina žvalgytis į akademinę literatūrą, kad įžvelgtume akivaizdžias sąsajas tarp sporto ir vyriškumo. Toli dairytis nereikia – šių metų balandį Lietuvoje nustatyta diskriminacija lyties pagrindu aktyviausiems Kauno „Žalgirio“ fanams skirtoje tribūnoje nepardavus bilieto moteriai tik dėl jos lyties. Geresniam šio konteksto supratimui galima paskaityti Brocko McGilliso, vieno pirmųjų atsiskleidusių ledo ritulio profesionalų, esė apie kasdienius homofobiškus juokelius ir replikas rūbinėje. McGillisas atsiskleidė 2016-aisias, praėjus šešeriems metams po karjeros pabaigos.

Tad spaudimas sportininkams įkūnyti tai, ką sociologai pavadintų hegemoniniu vyriškumu – herojišką, tobulą, fantazijomis grįstą lyties idealą – yra didelis. Šioje vertybių skalėje Šeinas ir Ilja – itin atletiški, sėkmės sulaukę, turtingi sportininkai, įkūnijantys savo sirgalių viltis ir ambicijas. Ant ledo – vyriškumo etalonas. Ir štai čia ir yra pagrindinis serialo klausimas: kaip suderinti šią vyriško herojiškumo fantaziją su privačiu jųdviejų gyvenimu?

Vienas iš būdų – nutylėjimas arba viešai deklaruojamas heteroseksualumas. Seriale lygiagrečiai vystoma JAV ledo ritulio rinktinės kapitono, Niujorko „Admirolų“ komandos žvaigždės Skoto Hanterio (François Arnaud) linija, mano galva, emociškai paveikesnė už Šeino ir Iljos santykius. Hanteris, užmezgęs ryšį su barista Kipu (Robbie G. K.), turi rinktis – ar laikyti sau brangų žmogų paslaptyje, ar galimai sugriauti daugybę metų puoselėtą savo reputaciją. Jo pasirinkimas parodo, kiek daug gali elementari įvairovės reprezentacija sporte, ir kokia yra nutylėjimo kaina.

Šeino ir Iljos atveju kenčia moterys. Ilja turi nuotykių su skirtingomis moterimis, dažniausiai – artima drauge Svetlana (Ksenia Daniela Kharlamova), o Šeinas užmezga santykius su aktore Rous (Sophie Nélisse), jie tampa svajonių pora. Svetlanai serialas neskiria itin daug dėmesio – savo vidinio pasaulio ji neturi, veikiau yra laidininkas tarp smurtinės Rusijos ir Iljos, tarp eilučių duodama suprasti, kad žino, jog Ilja nėra heteroseksualus, tačiau ji visada jo lauks. Rous turėtų tobulai tikti Šeinui „ant popieriaus“, tačiau vėlgi, kažkas nelimpa, Rous nesupranta, Šeinas tyli. Matant serialo montažo sprendimus galima prisiminti queer studijų teoretikės Eve Kosofsky Sedgwick homosocialumo paradigmą: klube susitikus Šeinui ir Iljai, Rous ir aplink Ilją besisukanti neįvardyta moteris lieka antrame plane; grįžęs namo, Ilja masturbuojasi duše, Šeinas mylisi su Rous, žiūrėdamas kažkur į tolį; kadrų išdėstymas kuria neišvengiamą judviejų sąlytį, kuriame Rous kūnas – tiesiog geismo laidininkas, pasyviai gulintis tarp dviejų kartu būti negalinčių vyrų.

Moteris kaip represyvi figūra, užkertanti kelią dviem įsimylėjusiems vyrams būti kartu, yra, deja, nesyk matytas tokių istorijų mechanizmas. „Įtempta kova“ stengiasi to nekartoti – Rous pavyksta atsikovoti savo veiksnumą, o Svetlana taip ir lieka laukti. Tai ypač keista, nes moterys sudaro gana didelę dalį serialą pamėgusios auditorijos. Metų pradžioje socialiniai tinklai ir žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuo moterų pasidalinimų šia nauja manija, naudojant tokius žodžius kaip „laukinis“, „nesuvaldomas“, „geismas“.

Iš tiesų, „Įtempta kova“ – konvencine šio žodžio prasme „karštas“ kūrinys. Ilja ir Šeinas yra Adoniai, kamera glosto jų kūnus, jos žvilgsnis – eksploatuojančio heteroseksualaus vyriško žvilgsnio antitezė. Bet paskaičius moterų pasidalinimus apie „Įtemptą kovą“, matosi ir kai kas kito – sutikimo seksualumas. Kultūroje, kurioje heteroseksualūs santykiai dažniausiai apibūdinami užkariavimo metaforomis, Ilja ir Šeinas rodo kitokių santykių ir kitokio vyriškumo galimybę. Gaila, kad serialas, drąsiai kalbantis tam tikromis temomis, pasirenka atgyvenusius mechanizmus „moterų klausimui“.

Šiandienos kontekste neįmanoma neaptarti serialo laikysenos Rusijos atžvilgiu. Kanada ir Rusija – amžinos ledo ritulio priešininkės, tad Iljos tautybės aspektas suteikia papildomos kontroversijos jo ir Šeino santykiams. Serialo Rusija – šalta, represyvi, homofobiška šalis, reprezentuojama demencija sergančio Iljos tėvo pulkininko (Yaroslav Poverlo) ir agresyvaus brolio (Slavic Rogozine). Pastarasis iš Iljos reikalauja pinigų, daiktų, paramos, kitaip nesirūpins tėvu. Neįsivaizduojama, kad tokioje aplinkoje galėtų atsirasti švelnumas ar kažkas kito nei smurtaujantis, į priklausomybes linkęs vyriškumas. Bilietas į Vakarus – vienintelis Iljos išsigelbėjimas.

Galima atkreipti dėmesį, kad scenarijus yra gana apolitiškas. Iljos šeima veikia kaip Rusijos metonimija, tačiau tai grindžiama sentimentu, o ne žiauraus autokratinio režimo įvardijimu. Individualus atvejis, o ne sisteminis smurtas. Simboliška, kad pasirenkama rodyti ledo ritulio rinktinių rungtynes 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse, likus mažiau nei mėnesiui iki invazijos į Krymą, tačiau refleksijos apie tai nėra.

Be to, Iljos personažas – atšiaurus, emocijas skandinantis degtinėje, agresyvus – taip pat atrodo kaip „Vakarai žiūri į Rytus“ paveikslas. Racionalia logika jo nepaaiškinsi, čia – kitokios taisyklės. Žinoma, meilė keičia, ir atsiskleidžiantis personažo pažeidžiamumas yra tikrai jautrus. O Šeino šeima ir aplinka – Iljos konteksto priešingybė, puikiai iliustruojama neįtikėtino Šeino kotedžo.  

Suprantama, kad serialo veiksmas vyksta iki 2022-ųjų. Galbūt ir Rachel Reid, rašydama „Įtemptos kovos“ romanų seriją, protagonisto tautybę pasirinko gerai nepagalvojusi – čia gi smut. Tačiau premjera įvyko 2025 m. pabaigoje, artėjant ketvirtosioms karo metinėms, tad šis selektyvus apolitiškumas atrodo kaip patogi, nekonfrontuojanti laikysena. Juk tas valstybinis aparatas, kuris Iljai neleidžia atsiskleisti ir būti su Šeinu, šiuo metu atsakingas už civilių žudymą Ukrainoje. Ir tai – etinė dilema, kurios ši fantazija neketina spręsti.