Švino vaikai (Ołowiane dzieci)

„Švino vaikai“ balansuoja tarp medicininės dramos ir socialinio trilerio. Seriale persipina apsinuodijimo epidemijos, ekologinės katastrofos, vieno žmogaus pastangų, moterų solidarumo ir valstybės įtakos temos. Didžioji dalis veiksmo vyksta uždarose patalpose – butuose, ligoninėse, valdininkų susitikimuose, išryškinant, kokioje „ankštoje“ situacijoje atsidūrė serialo herojė. Stebime augantį ryšį tarp gydytojos ir pacientų, profesinio pasirinkimo nulemtą moralinę naštą. Tačiau greta driekiasi konflikto su vietiniais valdininkais (ir apskritai komunistiniu režimu) linija – pastariesiems pirmaujančio industrinio regiono įvaizdį išlaikyti gerokai svarbiau, nei skirti dėmesį vis labiau prastėjančiai gyventojų sveikatai. Ypač kai netrukus apžiūrėti gamyklos turi atvykti pats Brežnevas. Sunkiosios pramonės sėkmė čia reiškia propagandos kultivuojamo ekonominių ambicijų ir darbininkų sąjungos mito realizaciją. Dėl šios priežasties kiekvienos serijos pradžioje atsiduria industriniams laimėjimams skirta dokumentinė kronika, taip siekiant supriešinti kuriamą įvaizdį, sistemos melą ir realybę, kurioje atsidūrė už pacientų teises kovojanti Wadowska-Król.

„Švino vaikams“ taikytinas bendrinis „Netflix“ produkcijos apibūdinimas. Nuo pirmųjų kadrų gydytoja yra bebaimė kovotoja už tiesą, net su prekiautojais, parduodančiais bandeles vietinėje šventėje. Ji eina kiaurai sienas, rizikuoja savo sveikata ir šeimos saugumu, nepaiso įspėjimų ir grasinimų, ne tik valdžios, bet ir ja susidomėjusių slaptųjų tarnybų. O jei ir išgąsdinama, tai tik tam, kad taptų dar drąsesnė. Toks vienaplaniškumas kenkia pačiai pagrindinei herojei – nebelieka vidinio konflikto (o pasirinkimų juk būta daugelio, tai matome ir seriale). Kaip liudija istoriniai faktai, šioje kovoje Wadowska-Król nebuvo vieniša. Jai padėjo daug medicininio personalo, įskaitant kolegas gydytojus (labiausiai – profesorė Krystyna Berger, figūruojanti ir seriale). Todėl kūrėjų pasirinkimas sutelkti dėmesį tik į vieną personažą kelia klausimų, nes kolegų įsitraukimas būtų sustiprinęs solidarumo temą ir suteikęs daugiau atspalvių veikėjams. Net kiek ironiška, kad įdomiausiu serialo personažu tampa ne kovotojai, o saugumietis Hubertas Niedziela (Michał Żurawski) – dviprasmiškas tipas, pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis užtildyti gydytoją. Kiti savo pozicijomis susirūpinę ir dar daugiau galios ištroškę valdžios atstovai primena karikatūras.

Nors industrinė ir laikmečio atmosfera atkurta tiksliai, seriale viskas skendi gamyklos skleidžiamose dulkėse ir rūke – gyvenamieji darbininkų rajonai, gatvės. Net kas rytą į darbą atėjusi Wadowska-Król demonstratyviai plauna dulkes nuo savo kabineto lango. Pilkuma čia tampa kūrėjų estetiniu sprendimu stengiantis pabrėžti, kad viskas, ką matome ekrane, yra labai rimta. Vaidybinio serialo scenarijui reikia ir dramos, ir sutirštintos realybės, tačiau nuolatinė įtampa be jokios kitos nuotaikos tik prisideda prie serialo deklaratyvumo. Kartojasi ne tik nuotaika, bet ir frazės – pokalbiuose, tada personažų veiksmuose, ir vis iš naujo, kaip tos kronikos kiekvienos serijos pradžioje.

Gydytoja Jolanta Wadowska-Król, kaip ir jos kolegos, neabejotinai nusipelnė to, kad jų istorija ir kova būtų žinoma. „Švino vaikai“ kartu kalba ir apie amžinas, ir dabar ne mažiau aktualias temas – bendruomenes, kurioms reikia solidarumo, gydytojus ir jų etines dilemas, valdžią, kuri ignoruoja žmones. Gal ateityje kas nors tai padarys gerokai subtiliau.