Nematytas Agnès Varda filmas ir pasakojimas apie sekso „žalą“

Internete galima pasižiūrėti iki tol niekad nerodytą Agnès Varda trumpo metražo dokumentinį filmą „Trumpa Gwen iš Bretanės istorija“ („La petite histoire de Gwen la bretonne“, 2008):

.

Režisierė pasakoja apie draugystę su Gwen Deglise, su kuria susipažino 1996 m. Paryžiuje. Filmą į internetą įdėjo „American Cinematheque“, artimiausiu metu žadanti internete rodyti ir daugiau filmų. Deglise, kuri dirba šios sinematekos programų direktore, prisimena Varda: „Branginu prisiminimus apie kartu praleistus vakarus, taip pat išmintį, kurios ji man suteikė svarbiais gyvenimo momentais.“ Viena svarbiausių prancūzų Naujosios bangos kūrėjų mirė pernai kovą, sulaukusi 91 metų. Iki pat gyvenimo pabaigos ji kūrė filmus. Paskutinis „Varda apie Agnès“ rodytas ir Lietuvoje.

Internete nemokamai galima pasižiūrėti vis daugiau amerikiečių filmų, ypač tokių, kurie nelabai atitinka įsivaizdavimą apie Holivudo aukso amžių. Tarp jų ir 1938 m. sukurtą Dwaino Espero „Sekso beprotybę“ („Sex Madness“). Po 1930 m. Holivude įsigaliojus „Motion Picture Production Code“, papročių cenzūra ekrane tapo sudėtine kino gamybos dalimi, seksas amerikiečių kine virto tabu ir tai savaip prisidėjo prie kino kalbos tobulėjimo, nes draudžiamus dalykus reikėjo rodyti taip, kad žiūrovai suprastų, ką kūrėjai turi omenyje.

Espero filmas priskiriamas prie edukacinių, neva dokumentinių kino pasakojimų, kurių tikslas – šviesti visuomenę. JAV jie dažnai būdavo skirti paaugliams ir pasakojo apie venerinių ligų, ypač sifilio, ar narkotikų žalą. „Sekso beprotybė“ atitiko puritoniškosios Amerikos dvasią, filme rodoma, koks siaubas yra seksas, narkotikai, alkoholis, homoseksualūs ar priešvedybiniai lytiniai santykiai ir t.t. Filmo veikėjai tai demonstruoja prieinamai ir paprastai – rodomi jų „laukiniai“ vakarėliai, burleskos šokėja Šeila serga sifiliu, o dvi sekretorės Pegė ir Betė yra lesbietės.

Kartais „Sekso beprotybė“ pavadinama exploitation film. Taip buvo apibrėžiami mažo biudžeto, dažnai B klasės ar tiesiog mėgėjų filmai, kurių temos laikytos vulgariomis ar amoraliomis (seksas, iškrypimai, prievarta, kraujas, žiaurumas ir pan.). Laikui bėgant atsirado daug exploitation film požanrių, tarp jų filmai apie zombius ar garsieji blaxploitation filmai. Exploitation film įkvėpė ne vieną kūrėją – Luisą Buñuelį, Jeaną-Lucą Godard’ą, Romaną Polanskį ar Quentiną Tarantino, o šio kino kūrėjai Johnas Watersas, Wesas Cravenas ir Rogeris Cormanas įėjo ir į didžiąją kino istoriją.

„Sekso beprotybė“ sulaukė ir piktų parodijų, ir kinotyrininkų tyrinėjimų. Prisimenant kai kuriuos gėdingus lytinio auklėjimo Lietuvos mokyklose epizodus, jį galima pasižiūrėti čia:

Parengė Ž. P.