Shia LaBeouf

Shia LaBeouf

Galerija (9)

Iš arčiau

Paauglių numylėtinis keičiasi

Shia LaBeouf
Jaunasis aktorius po jį išgarsinusių „Transformerių“ neatsisako vaidmenų veiksmo filmuose, bet, regis, siekia ir kur kas daugiau.

Pradėjusi rašyti apie dvidešimt ketverių metų aktorių Shia LaBeoufą, prisiminiau šviesaus atminimo Sauliaus Macaičio straipsnį apie Leonardo DiCaprio knygoje „Šviesos sukurti“. Jame kino kritikas svarsto, kokiu keliu pasuks jaunasis aktorius: ar po „Titaniko“ sėkmės liks komercinių filmų berniuku, ar grįš prie tų dviprasmių, sudėtingų vaidmenų, kokius suvaidino savo kūrybinio kelio pradžioje. Dabar žinome, kad DiCaprio pateisino talentingo, daugiaplanio aktoriaus vardą. Shia LaBeoufo karjera šiek tiek kitokia. Išpopuliarėjęs paaugliams skirtose komiksų ekranizacijose ir, anot „Forbes“, dvejus metus iš eilės tapęs pelningiausiu aktoriumi (paskaičiuota, kad kiekvienas į šį aktorių investuotas doleris filmų kūrėjams sugrąžino 81 dolerį), šiemet kylanti Holivudo žvaigždė padarė staigų posūkį – pagaliau suvaidino sudėtingą, dramatišką vaidmenį Oliverio Stone’o filme „Volstrytas: pinigai nesnaudžia“ („Wall Street: Money Never Sleeps“). Taigi, kas toliau? Kokį kelią jis pasirinks?

 

Shia Saide’as LaBeoufas gimė 1986 m. birželio 11 d. Kalifornijoje. Jo vardas Shia hebrajiškai reiškia „Dievo dovanotas“. Už jį Shia turi būti dėkingas seneliui, iš Holokausto išsigelbėjusiam Lenkijos žydui, tapusiam Niujorko estrados humoristu. Motina Shayna Saide, buvusi balerina, šoko naktiniame klube, o vėliau tapo dailininke dizainere. Iš prancūzakalbio Kanados Kvebeko kilęs tėvas Jeffrey Craigas LaBeoufas dalyvavo Vietnamo kare, mokėsi cirko meno Paryžiuje ir tapo klounu. Šeima gyveno vargingame, nusikaltimais garsėjančiame Los Andželo rajone. „Mano tėvai gan keisti žmonės, tačiau aš juos myliu.“ Namie vyravo kiek chaotiška, bet miela atmosfera. Tėvas nebuvo religingas žmogus, o motina, kilusi iš konservatyvios žydų šeimos, įskiepijo sūnui judaizmo principus ir būtinybę lankyti sinagogą. Todėl šiandien Holivudo žvaigždė švenčia ir Kalėdas, ir Hanuką. „Mes buvome siaubingi skurdžiai – ne tik neturėjome automobilio, bet apskritai vos sudurdavome galą su galu. Mūsų rajonas buvo nuolatinis gaujų karų laukas. Be galo norėjau pabėgti iš ten, bet kaip? Viskas nuolat rėmėsi į pinigus. Užaugau tarp hipių, mane visur lydėdavo marihuanos dūmai. Tai buvo savaime suprantamas dalykas. Per atostogas galėdavau jų prisiuostyti namie. Man patiko. Tėvai niekada ant manęs nešaukdavo. Bet nuo pat vaikystės mačiau, ką žmogui gali padaryti narkotikai“, – prisimena Shia.

 

Jam buvo trylika, kai tėvai išsiskyrė. Narkomanas ir alkoholikas tėvas pateko į reabilitacijos centrą, sūnus jį dažnai lankydavo. Berniukas liko su motina, kuri sunkiai vertėsi pardavinėdama savo pačios kurtą bižuteriją. Shia mokėsi klasėje, kurioje buvo vienintelis baltaodis. Jis nutarė kovoti su slegiančiu skurdu. Jau nuo mažumės įrodė turintis tvirtą charakterį, tik ilgai negalėjo apsispręsti, kuo norėtų būti. Dėl vieno buvo tikras: tai turi būti pramogų verslas.

 

Pasak LaBeoufo, bėgdamas nuo nykios tikrovės ėmė kurti trumpas šmaikščias istorijas, kurių ilgai niekam nerodė. Kartą vienas popieriaus lapelis pateko motinai į rankas. Ji buvo sužavėta ir įkalbėjo klubo, kuriame dirbo, savininkus leisti sūnui išmėginti savo jėgas klubo scenoje. Taip Shia pradėjo pasirodymus naktiniuose klubuose su specifine programa: pasakojo nešvankius anekdotus. „Mane vadino dešimtmečiu su penkiasdešimtmečio liežuviu. Žinoma, tai buvo didelė rizika – mane galėjo paprasčiau išspirti lauk, juk žmonės ten renkasi išgerti ir gerai praleisti laiką, o ne klausytis kokio nors nevykėlio tauškalų, bet man pavyko: paauglys, kalbantis girto jūreivio žargonu, kėlė žiūrovams pasiutusį juoką.“ Be to, berniukas kartu su vaikystės draugu Lorenzo Eduardo įsteigė hiphopo grupę, kur mušė būgnais.

 

Noras tapti aktoriumi jį aplankė devynerių ar dešimties metų. Vienas pažįstamas berniukas filmavosi televizijos seriale „Daktarė Kvin“, ir Shia pamanė, kad irgi galėtų šitaip užsidirbti. Pasitaręs su motina, jis susirado adresų knygoje aktorių agentūras ir ėmė iš eilės skambinti. Įspūdingiausias buvo pokalbis su ponia, kuri vėliau tapo ir iki šiol yra jo agentė. Paskambinęs Shia LaBeoufas ilgokai apsimetinėjo agentu, bandančiu rasti Holivude vaidmenį savo atstovaujamam dešimtmečiui aktoriui. Ponia, be abejo, greit suprato, kad kalba su vaiku, bet ją taip sužavėjo įtaigi berniuko šneka, kad nusprendė pakviesti jį į peržiūrą. „Ji pamanė, kad turbūt esu labai įžūlus vaikiščias. Tada ir sulaukiau kvietimo į peržiūrą. Turėjau perskaityti tekstą „Burger King“ reklamai. Perskaitęs išgirdau lemtingąjį „Gerai“, – prisimena Shia LaBeoufas.

 

Taip prasidėjo metodiškas Holivudo užkariavimas. Shia ėmė lankyti visas įmanomas aktorių atrankas. 1999 m. vienoje „X failų“ septinto sezono serijoje jis suvaidino berniuką, kuriam reikia pinigų sunkiai operacijai, o tėvai jų neturi. Pinigus padeda surasti neprilygstamieji agentai Malderis ir Skali. Vėliau trumpai šmėkštelėjo populiariame „Ligoninės priimamajame“.

 

2001 m. jis vaidino klastingą niekšelį Ronį televizijos filme „Šuniškas reikalas“ („Hounded“), po metų – pagrindinės veikėjos brolį TV komedijoje „Trudės išpažintis“ („Tru Confessions“). Keturiolikos metų nusifilmavo „Disney“ kanalo pramoginiame seriale „Ir vėl tie Styvensai!“ („Even Stevens“). Šis išsilaikė net tris sezonus, o jaunasis debiutantas, suvaidinęs trenktosios šeimynėlės sūnų Luisą, laimėjo „Emmy“ prizą kaip geriausias aktorius vaikų seriale. Televizijoje uždirbti pinigai leido jam mokytis prestižinėje Los Andželo „Hamilton Academy of Music“. Jis net rengėsi stoti į Jeilio universitetą, bet darbai sutrukdė studijoms.

 

2003 m. Shia LaBeoufas suvaidino epizodinį vaidmenyje antroje veiksmo komedijos „Griausmingieji Čarlio angelai“ („Charlie’s Angels: Full Throttle“) dalyje, po metų pasirodė režisieriaus Alexo Proyaso filme „Aš, robotas“ („I, Robot“), sukurtame pagal mokslinės fantastikos klasiko Isaaco Asimovo apsakymus. 2005 m. jis vaidino Keanu Reeves’o vairuotoją režisieriaus Franciso Lawrence’o fantastiniame siaubo trileryje „Konstantinas“ („Constantine“). Aktorius ir režisierius Emilio Estevezas 2006 m. susuko filmą „Bobis“ („Bobby“) apie1968- ųjų birželio 6 d. pasikėsinimą į JAV senatorių Robertą F. Kennedy. Šiame 2006-ųjų Venecijos kino festivalio konkursinės programos filme šalia Holivudo garsenybių matome ir Shia Le Beoufą.

 

Na, o 2004 m. jis išbandė jėgas ir režisūroje. Kartu su draugu Lorenzo Eduardo parašė scenarijų „Nekenčiama meilė“ („Let’s Love Hate“) ir perkėlė jį į ekraną. Tai istorija apie dvi skirtingose gatvėse gyvenančias šeimas. Jų gyvenimai smarkiai skiriasi ir tų skirtumų, regis, neįmanoma nugalėti, bet jų vaikai mano kitaip.

 

Savo antraplanių vaidmenų laikotarpį Shia prisimena su nostalgija ir mano, kad tai nebuvo tuščias laiko leidimas. „Taip, nelabai didžiuojuosi tais darbais. Žvilgtelėjus į mano vaidmenų sąrašą, daugelis pasirodys tikrai nereikalingi. Bet tuo metu pasirinkau teisingai, nes filmuodamasis galėjau stebėti, kaip dirba Keanu Reevesas ar Willas Smithas. Daug ko iš jų išmokau – kaip elgtis aikštelėje, kaip valdyti filmavimo procesą, kaip daug dirbti ir nepavargti.“ LaBeoufas sąmoningai kuria savo karjerą ir nori vaidinti įvairesnius vaidmenis: „Mano svajonė – tapti tokiu kaip Johnny Deppas. Turėti drąsos bandyti naujus dalykus ir kiekvieną kartą stebinti publiką.“

 

2007-uosius galima vadinti Shia LaBeoufo proveržio metais. Pirmiausia pasirodė režisieriaus Dito Montielio filmas „Visas, kas tau šventa“ („A Guide to Recognizing Your Saints“). Už vaidmenį šioje dramoje Shia grūmėsi kaip liūtas. Po pirmos atrankos režisierius jį atmetė, bet Shia užsispyrė dar kartą susitikti su Montieliu, paskirtą valandą įsiutęs įpuolė į jo kabinetą ir vos neišgriovė sienų. Paskui aiškinosi, kad šitaip elgėsi norėdamas įtikinti režisierių, jog mokės suvaidinti agresiją. Nustebintas tokio poelgio, režisierius pasidavė. Montielio debiutą įvertino Sandanso festivalis – filmas buvo apdovanotas už režisūrą, o jame vaidinančių aktorių grupė kartu su Shia LaBeoufu gavo specialųjį žiuri prizą. Paaiškėjo, kad šis aktorius turi intuiciją ir žino, už kuriuos vaidmenis verta kovoti.

 

Tų pačių metų pradžioje Kino teatrų savininkų asociacija paskelbė jį „rytdienos aktoriumi“, o balandį pasirodė D. J. Caruso trileris „Paranoja“ („Disturbia“), kuriame jis suvaidino vieną geriausių savo vaidmenų. Filmo autorius, be abejo, įkvėpė Alfredo Hitchcocko „Langas į kiemą“. Tai pasakojimas apie prasižengusį paauglį Keilą, kuris priverstas sėdėti namie. Mokyklos psichologo verčiamas kalbėti apie avarijoje žuvusį tėvą, vaikinas neišlaiko ir apimtas įsiūčio užpuola mokytoją. Keilas išvengia kalėjimo, bet gauna namų arešto. Neturėdamas ką veikti ima stebėti kaimynus ir pamažu pradeda įtarti vieną jų kaip serijinį žudiką. Netrukus Keilas su draugais supranta, kad tai ne fantazija, o siaubinga realybė. Filmas susilaukė didesnės sėkmės, nei tikėtasi, o kino kritikai negailėjo pagyrų LaBeoufo vaidybai: „Šis jaunas aktorius sugeba lengvai perteikti psichologinį savo herojaus portretą: čia ir pyktis, ir sąžinės priekaištai, ir sumanus protas.“ Arba: „Labai greitai Shia LaBeoufas, jeigu eis teisinga kryptimi, taps viena ryškiausių jaunųjų Holivudo žvaigždžių.“ Nors iš esmės filmas nedaug skiriasi nuo panašių jaunimui skirtų siaubo trilerių, LaBeoufo karjeroje tai didelis žingsnis pirmyn.

 

2007-aisiais pasirodė ir komercinis hitas – fantastinis nuotykių filmas „Transformeriai“. Aktorius labai norėjo patekti į šį filmą, nes dar vaikystėje mėgo žaisti su transformeriais. „Manau, tai padėjo man filmuotis. Juk mano geriausias draugas – robotas, sugebantis pavirsti automobiliu. Negalėčiau to įsivaizduoti, jei vaikystėje nebūčiau žaidęs su tokiu robotu.“ LaBeoufas vaidino šiame filme tarpininką tarp žmonių ir robotų. „Mano personažas sužmogina šią istoriją, – sako jis. – Sema – ne kietuolis, ne genijus ir ne superherojus. Jis užsidaręs, nepasitikintis savimi jaunuolis, nuo kurio priklauso žmonijos likimas. „Transformeriai“ – tai tikras amerikietiškas folkloras. Turiu draugų, kurie neskaitė Biblijos ir augo su komiksais. Tai mitologija, kuri jaudina mano kartos žmones.“ Shia gražiai atsiliepia ir apie filmo režisierių Michaelą Bay’ų. „Esu girdėjęs, kad jis nemoka dirbti su aktoriais. Negaliu su tuo sutikti. Nė vienas režisierius nesuteikė man tiek laisvės kaip Michaelas. Jis tiki aktoriumi ir visaip stengiasi jam padėti.“

 

Po dvejų metų minias paauglių sutraukė ir antroji „Transformerių“ dalis, kur režisierius Bay’us subūrė praktiškai tą pačią komandą – pradedant aktoriais, baigiant techniniu personalu. Po abiejų „Transformerių“ Shia LaBeoufas tapo paauglių numylėtiniu, bet šiuose filmuose sunku įžvelgti aktoriaus talentą, – triukšmas ir viską užgožiantys robotai trukdo vertinti vaidybos privalumus. Tačiau aktorius, kitaip nei pats filmas, neerzina, yra tiesiog simpatiškas ir organiškas vaikinukas.

 

Be to, tais pačiais metais jis dar spėjo įgarsinti mielą pingvinuką Kodą, kuris norėjo tapti banglentininku, animaciniame filmuke „Ant bangos“.

 

Filmo „Transformeriai“ prodiuseris buvo Stevenas Spielbergas ir būtent jis atkreipė režisieriaus Bay’aus dėmesį į šį jaunuolį. Pats Spielbergas tuo metu beveik po dvidešimties metų rengėsi kurti naują „Indianos Džounso“ seriją ir pasiūlė Shiai suvaidinti Metą Viljamsą, prarastą ir atsiradusį žymaus keliautojo Indianos Džounso sūnų. Aktorius sutiko net neskaitęs scenarijaus.

 

Kitaip nei visai kompiuteriniuose „Transformeriuose“, filme „Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė“ kur kas svarbesni pagrindinių veikėjų tarpusavio santykiai. Jaunajai žvaigždei teko didžiulė atsakomybė, bet Spielbergas neapsiriko patikėjęs vieną svarbiausių vaidmenų nelabai patyrusiam aktoriui. Vėliau LaBeoufas prisipažino, kad vaidindamas šalia tokių asų kaip Harrisonas Fordas ar Cate Blanchett nuolat jautė baimę ir manė esąs nevertas būti jų draugijoje.

 

„Bijojau prisijungti prie šios filmavimo grupės. Viskas, ką tik gali apie ją įsivaizduoti, būtent taip ir yra. Nenori būti prielipa, kuri viską sugadina. Be to, žinai, kad bus tiek daug kritikos, jog ji tiesiog atims drąsą“, – atvirai pasakojo LaBeoufas, vadinamas Spielbergo numylėtiniu. Pasitikėjimo savimi jaunajam aktoriui įkvėpė Harrisonas Fordas, kuris ir visai filmavimo grupei padėjo gerai jaustis aikštelėje. „Prieš kiekvieno epizodo filmavimą Harrisonas sakydavo: „Na, tiek to, eime nufilmuosime tą niekalą.“ Taip jis sumažindavo įtampą. Apie Harrisoną galiu pasakyti, kad jis tikras lyderis, tarsi koks generolas Pattonas. Kai esi šalia jo, nejauti spaudimo“, – su legendiniu Antrojo pasaulinio karo JAV armijos generolu George’u Smithu Pattonu aktorių palygino Shia LaBeoufas.

 

Dar prieš patekdamas į Spielbergo filmavimo grupę LaBeoufas pasirodė režisieriaus D. J. Caruso įtampos kupiname veiksmo trileryje „Sakalo akis“ („Eagle Eye“). Kartu su partnere Michelle Monaghan jiedu suvaidino du jaunuolius, tapusius šėtonišką nužudymo planą rezgančios moters įrankiais. Kiekvienas jų žingsnis žinomas iš anksto, pora turi rasti būdą, kaip pergudrauti nusikaltėlę, kol ši jų nenužudė.

 

Pernai Shia tarp kitų garsenybių šmėkštelėjo įvairių pasaulio režisierių sukurtame novelių filme „Myliu tave, Niujorke“ („New York, I Love You“). Indų režisieriaus Shekharo Kapuro novelėje jis vaidino kartu su brite Julie Christie.

 

Ir pagaliau pirmasis tikrai rimtas vaidmuo Oliverio Stone’o dramoje „Volstrytas: pinigai nesnaudžia“. Stone’as ir jo prodiuseriai ilgai svarstė, kas suvaidins Džeiką Mūrą, ir iš daugelio jaunų Holivudo aktorių pasirinko Shia LaBeoufą, o šis seniai svajojo pakeisti veiksmo filmų herojaus amplua ir suvaidinti dramatišką vaidmenį, tad iš karto sutiko tapti jaunu brokeriu Džeiku, kuris šiek tiek primena pirmos filmo dalies herojų Badą Foksą. Džeikas atkaklus, gabus garbėtroška, bet kokiomis priemonėmis siekiantis karjeros viršūnių. Aktorius sakosi nemažai paplušėjęs, kol išmoko finansinio pasaulio terminus. „Nė nenutuokiau, ką reiškia „kredito nurašymas“, – sako LaBeoufas. – Neturėjau supratimo, kas per velnias yra „alternatyvieji kaštai“ ar „geografinė monopolija“.“ Vėliau jis naująjį savo vaidmenį apibūdino kaip „lakstymo ir plepėjimo apie pinigus filmą“, pergrūstą dialogų, „nuo kurių net svaigsta galva“.

 

Dabar Shia La Beoufas šitaip kalba apie prabėgusių metų patirtį: „Pasikeitė požiūris į save. Nustojau manyti, kad aktorystė – tai tik ilgos, nesibaigiančios atostogos, pamažu pradėjau suprasti, kad tai tiesiog darbas. Kažkada sakiau sau: „Pasisukiosiu čia metus kitus, jeigu nepavyks užsikabinti, tiesiog pasiieškosiu kito darbo. Dabar apsipratau su mintimi, kad teks čia užsibūti ilgiau. Negaliu pasakyti, kad praradau iliuzijas dėl Holivudo realijų. Tiesiog supratau, kaip atrodo visa ta virtuvė, ir stengiuosi joje surasti savo vietą. Ši profesija turi ir šviesių, ir tamsių pusių. Aišku, ne viskas man patinka, bet juk per jėgą manęs čia niekas nelaiko. O būdamas čia tiesiog turiu susitaikyti su viskuo, kas čia vyksta. Skundai ir bandymai kaltinti kitus nieko nepadės.“

 

Apie asmeninį gyvenimą Shia LaBeoufas stengiasi daug nekalbėti ir bando paversti juokais žurnalistų klausimus. Neatsitiktinai žurnalo „Parade“ redaktorius Dotsonas Raderis aktorių apibūdina kaip įžeidų, linksmą, greitai supykstantį, sumanų, žavų, turintį neįprastą humoro jausmą. Jaunoji kino žvaigždė juokauja: „Tiesą sakant, seksualiausia moteris, kurią pažįstu, yra mano mama. Ji yra plevenantis angelas. Jeigu galėčiau, vesčiau savo mamą.“ O paskui priduria: „Aktoriai visada išgyvena vidinę dramą, jaučia skausmą, vidinį konfliktą. Jie – širdžių ėdikai. Tokia jau jų profesija... Manau, kad kiekvieną vyrą apima tokie jausmai kaip noras išsivaduoti, pabėgti ir išlikti. Bandau suprasti save, analizuoti ir rasti atsakymus į kamuojančius klausimus. Deja, negaliu rasti atsakymo.“

 

Taigi jaunasis Shia LaBeoufas bręsta. Nori rimtesnių vaidmenų, nors neužmiršta ir „Transformerių“, kurių trečioji dalis netrukus pasirodys ekranuose. Juk dvidešimt ketveri – taip nedaug, o melancholiški aktoriaus pamąstymai apie gyvenimą teikia vilčių: „Kokia gyvenimo prasmė? Kartais man atrodo, kad gyvenu beprasmišką gyvenimą ir mane tai baugina. Nors žinau, kad dabar esu populiarus, turiu gražų namą, o mano tėvai neprivalo dirbti. Turiu pakankamai pinigų ir esu įžymus. Bet juk viskas gali pasikeisti ir galiu to netekti. Niekada nežinai, kas tavęs laukia. Savo populiarumo nesureikšminu. Šiandien populiarus, o rytoj tavęs niekas neprisimins“, – sako Shia LaBeoufas.


Publikuota: 2010/3 (311)
 
 

Komentarai (0)

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg