Festivalio rengėjų komanda

Festivalio rengėjų komanda

Netrukus

Tarptautinis Kauno kino festivalis

Kaunas, Spalio 9-16 d., Vilnius, Spalio 17-19 d.
Šį rudenį antrą kartą vyks Tarptautinis Kauno kino festivalis. Apie rengėjų planus papasakojo festivalio direktorė Ilona Jurkonytė.

Pernai viešoji įstaiga „Visos mūzos“ pirmą kartą surengė Tarptautinį Kauno kino festivalį. Kaip šis festivalis atsirado, ar jis rado vietą žiūrovų širdyse?

Nusprendėme rengti Kaune kino festivalį jausdami, kad toks renginys labai reikalingas. Lietuvoje pastaraisiais metais dėmesys kinui didėjo: atsirado nemažai kino festivalių, edukacinių projektų. Kaune kino situacija buvo priešinga: filmus liovėsi rodyti Mykolo Žilinsko galerija, užsidarė paskutiniai miesto kino teatrai – 2006-aisiais nustojo gyvuoti „Senasis trestas“, 2007-ųjų pavasarį – „Romuva“. Gero kino trūko, o žiūrovų, norinčių jį pamatyti, buvo. Senamiesčio kino klubo, kiti mūsų rengti nekomercinio kino filmų seansai buvo laukiami ir lankomi. Festivalio filmus žiūrėjo daug žiūrovų, sulaukėme padėkų, taip pat ir patarimų bei pastabų. Visa tai įrodo, kad renginys buvo pastebėtas.

Pirmasis festivalis stebino savo mastais: turėjo didelę įvairialypę programą, truko dešimt dienų. Ar buvo sudėtinga organizuoti tokį renginį?

Nebuvo lengva: privatūs rėmėjai, fondai į mūsų siūlymus bendradarbiauti, dalyvauti projekte žiūrėjo atsargiai, norėjo pasitikrinti, kaip pasiseks pirmasis festivalis. Galima sakyti, įvyko stebuklas, kad turėdami tokį mažą biudžetą surengėme festivalį. Jam pasibaigus, visa komanda buvo taip pervargusi, jog vieni kitus tikino niekada daugiau neužsiimsią panašiu darbu. Tačiau išsimiegoję ir įvertinę rezultatus supratome, kad verta dirbti toliau. Jautėmės įsipareigoję miestiečiams, žiūrovams, kurie laukė mūsų sugrįžtant.

Smagu, kad šiemet turime jau daugiau festivalio draugų, palaikytojų ir partnerių.

Ką planuojate šiemet?

Išliekanti nesikeičianti pagrindinė festivalio programos dalis „Tapatumai“ sutelkia dėmesį į tapatybės problemą. Tai filmai apie imigracijos ir emigracijos problemas, kultūrines dilemas šalyse ir bendruomenėse bei asmeninį tobulėjimą, savęs ir kito apibrėžčių paieškas. Specialioji programa, skirta muzikai, – taip pat šio festivalio skiriamasis bruožas. Ši programa pernai sulaukė didelės sėkmės. Siekiame pristatyti ir įvairiapusę lietuvių kino programą, tačiau tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kino kūrėjų. Būtinai bus ir retrospektyva. Tai – vienas būdų aktualizuoti kino meną, išlaikyti aktualių temų tęstinumą.

Festivalio pavadinimas nurodo konkrečią geografinę erdvę – Kauno miestą.

Kino menas nėra vien geografiškai apibrėžiamas. Jis skleidžiasi ten, kur yra terpė jam skleistis. Mes manome, kad Kaune ta terpė yra. Žinoma, niekas neatsiranda savaime. Nebent komercinė kultūra.

O nekomercinis kinas turi būti puoselėjamas. Kai festivalio pavadinime minime miesto pavadinimą, tai tiesiogiai nurodo, kad šiame mieste yra erdvė vaizdams, idėjoms, pasakojimams iš viso pasaulio, tai byloja, kad šis miestas yra atviras. Kai rinkome festivalio pavadinimą, elgėmės nuoširdžiai ir nesislapstėme po kokiais nors metaforiškais pavadinimais. Savo projektu norime pridėti savo vertės pajutimą Kauno miestui. Užsienyje Vilnių dar kai kas žino, Kaunas neretai visai negirdėtas. Festivaliui padedant, Kaunas atsiduria bent jau tam tikrų sferų „žemėlapyje“.

Tačiau šį rudenį festivalis atkeliaus ir į Vilnių?

Rengdami Senamiesčio kino klubo renginius, daug bendradarbiavome su kultūros centrais, kino srityje dirbančiomis organizacijomis, tarp jų ir su Vilniaus „Skalvijos“ kino centru: atveždavome į Kauną Vilniuje vykstančių festivalių (Vilniaus dokumentinių filmų festivalio,

Naujojo Rusijos kino, moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ ir kitų) filmus. Tęsdami šią tradiciją, dalį Tarptautinio Kauno kino festivalio programos filmų rodysime „Skalvijoje“.

Reikia išnaudoti progą, kai vertingi filmai pasiekia Lietuvą. Svarbu, kad juos galėtų pamatyti kuo daugiau žiūrovų.

Pirmasis festivalis neapsiribojo vien kino seansais: vyko paskaitos, diskusijos, susitikimai su autoriais.

Siekiame dialogo su žiūrovu: atvyksta kūrėjai, bus filmų aptarimai, paskaitos; tikimės aktyvaus žiūrovų dalyvavimo. Pernai į festivalio atidarymą atvyko tarptautiniu mastu pripažintas vengrų kino režisierius Hajdu Szabolcsas, jo filmas „Balti delnai“ buvo rodomas festivalyje. Liūdna, bet jo viešnagė nesulaukė deramo žiniasklaidos dėmesio. Viena iš priežasčių galėjo būti ta, kad tai vyko ne sostinėje. Organizuodami festivalį Kaune siekiame pakeisti ir nusistovėjusią nuomonę, kad svarbūs kultūros renginiai vyksta tik Vilniuje. Manau, kad kinas – puiki kultūros vyksmo erdvė. Liūdna, kad Lietuvoje dominuoja ne aukščiausios meninės kokybės filmai, norėtųsi tokią padėtį keisti. Rengiame festivalį antrame pagal dydį Lietuvos mieste, kuriame pastaruoju metu beveik nepalaikoma nekomercinio kino kultūra. Tai mus motyvuoja. Manome, kad miestui svarbu turėti ne tik kino rodymo, bet ir bendravimo, edukacijos, susitikimų, diskusijų erdvę. Tai vis dar yra problema. Kai 2007 m. balandžio 15 d. Kaune užsidarė „Romuvos“ kino teatras, negalėjome tuo patikėti.

Buvo užverta erdvė, sukurta specialiai kino kultūrai puoselėti, turėjusi visas galimybes toliau plėtotis, kurti miesto kultūrinę aurą. Pernai džiaugėmės, kad pirmasis Tarptautinis Kauno kino festivalis vis dėlto įsikūrė „Romuvoje“. Šiuo metu vyksta derybos tarp kino teatro savininkų dėl „Romuvos“ likimo.

Ir mes, ir kitos organizacijos, ir tūkstančiai kino gerbėjų, pasirašiusių kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybės atstovus, nekantriai laukiame derybų rezultatų.

Publikuota: 2008/4 (301)
 

Komentarai (0)

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg