2008/4 (301)
Žurnalas

2008/4 (301)

Vidurvasaris. Artėja vadinamasis „agurkų sezonas“, kai laikraščiai ir žurnalai nebeturi ką spausdinti, ir užkemša savo skiltis palengvintu skaitalu, galbūt labiausiai ir tinkamu atostogaujantiems.

Ketvirtasis „Kinas“ – vasariškas ir labai įvairus, tačiau „palengvintu“ jo nepavadintume. „Naujosios dramos akcija“ šiemet buvo skirta garsiajam Krzysztofo Kieślowskio TV filmų ciklui „Dekalogas“, nufilmuotam prieš dvidešimt metų. Pasaulis per tą laiką neatpažįstamai pasikeitė, tačiau šis kūrinys, labai savitai pažvelgęs į dekalogo maksimas ir žmogui nuolat iškylančias etines dilemas, nė kiek nepaseno, atvirkščiai, tapo dar aktualesnis. Vilniuje lankėsi Kieślowskio bendražygis, „Dekalogo“ scenarijų bendraautoris, išmintingas žmogus Krzysztofas Piesiewiczius, su kuriuo kalbėjomės apie moralinio apsisprendimo svarbą laisvų individų visuomenėje.


Gaila, kad „Dekalogo“ retrospektyvą Vilniaus „Skalvijoje“, Kauno dramos teatre ir Palangos „Ramybėje“ pamatė nedaug žiūrovų. Per Lietuvos televiziją jis rodytas prieš 15 metų. Dabar televizija „suka“ „Nekviestą meilę“, o kino teatrai – „Nereikalingus žmones“ bei „Seksą ir miestą“.

Apie kino ir TV serialo susiliejimą – Skirmanto Valiulio straipsnis. O Lina Kaminskaitė, recenzuojanti
Vytauto V. Landsbergio filmą „Kai aš buvau partizanas“, irgi randa bendrumo su televizija: „Vienu aspektu filmas įtikina – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio lietuviškų TV spektaklių ir daugiaserijinių filmų saviveiklinė kinematografinė maniera išmokta. “


Žurnalo tekstai skirtingi, bet juose atsiranda netikėtų jungčių ir teminių bendrumų, kuriuos pastebės atidesnis skaitytojas. Taip mezgasi gana nuoseklus „Kino“ diskursas, o skirtingi tekstai susiguldo į vieną visumą.


Prisimename mus palikusį Saulių Macaitį.


Recenzuojame pasirodančius ir kiek anksčiau pasirodžiusius filmus. Juk recenzija – ne reklaminis
anonsas, o dialogas su filmą mačiusiu žiūrovu.


Neringa Kažukauskaitė po pažinties su Prancūzijos sinemateka veda mus į kitą „Kino teritoriją“ – Portugalijos sinemateką ir supažindina su šios šalies kino istorija. Sonata Žalneravičiūtė po metų vėl apsilankė Atvirame Rusijos kino festivalyje „Kinotavr“.


Šiame numeryje debiutuoja naujas autorius Karolis Baublys. Sveikiname.


Romas Lileikis sukūrė naują filmą „Dangaus šešėlis“ – tai pasakojimas apie Mikalojų Konstantiną
Čiurlionį. Kitoks, nei ankstesni, buvę lietuvių kine (Žebriūno, Verbos, Vaitkaus). Tai tarsi šeimyninė saga, labai asmeniškas pasakojimas apie Čiurlionių giminę, gyvenančią MKČ genijaus šešėlyje. Šeimos istorijos rekonstrukcija, praėjusio laiko ieškojimas. Su autoriumi kalbasi Vaidas Jauniškis, apie prikeltą laiką rašantis ir filmo „Manęs čia nėra“ recenzijoje. MKČ ir Bobas Dylanas, Bachas ir „Led Zeppelin“...


Skaitykite, smagiai atostogaukite, vietoj saldainių su popieriukais valgykite obuolius, nes nuo jų Žemėje lieka mažiau šiukšlių. Iki pasimatymo rudenį.


Kinas



netrukus

 

  • Tarptautinis Kauno kino festivalis


iš arčiau

 

  • Romas Lileikis: pasakojimas kaip pasaulio pavidalas
  • Didmiesčio princesė Anne Hathaway

 


tema

 

  • Kinas televizijos prerijose


albumas

 

  • Saulių Macaitį prisimenant


kino teritorija

 

  • Portugalijos sinemateka


interviu

 

  • Krzysztofas Piesiewiczius apie dekalogą laisvės erdvėje


festivaliai

 

  • Atviras Rusijos kino festivalis „Kinotavr“


feljetonas

 

  • Pavargę žmonės


kino teatras

 

  • Manęs čia nėra
  • Seksas ir miestas
  • Rudens puota
  • Pakvaišę žaidimai
  • Ieškomas
  • Wall-E. Šiukšlių princo istorija

 


namų kinas

 

  • Virtuvės istorijos
  • Falsifikuotojai
  • Pašėlusios naktys

 


lietuvių filmoteka

 

  • Kai aš buvau partizanas
  • Menininkų portretai