Jaunos ir protingos Mios Wasikowskos herojės
Jie simpatiški, jauni ir kalba su žaviu akcentu. Savo gimtinėje jie jau išsikovojo žiūrovų meilę ir net pelnė prestižinių apdovanojimų. Tai tapo leidimu į Holivudą. Amerikiečių studijas sudomino jų talentas. Čia jiems mokama daugiau ir jie gali išgarsėti visame pasaulyje. Tačiau dažnai jiems tenka pamiršti ambicijas ir filmuotis ten, kur siūloma. Pakaks malonios akiai išvaizdos. Amerikiečiai jų nepažįsta, todėl jie tinka filmuotis įspūdinguose reginiuose, kur taupoma viskam, išskyrus specialiuosius efektus. Tačiau Melo Gibsono, Russello Crowe, Nicole Kidman ir kitų pavyzdžiai teikia vilties, kad jiems pavyks pasiekti tikros sėkmės.
Tokia yra Holivude populiari naujoji jaunų australų aktorių banga. Tarp jų bene didžiausios ateities viltys siejamos su subtilia ir grakščia dvidešimt vienų metų Mia Wasikowska. Žurnalo „Forbes“ duomenimis pernai Mia Wasikowska užėmė antrą vietą pelningiausių aktorių dešimtuke. Ją pralenkė tik Leonardo DiCaprio.
Mia gimė 1989 m. spalio 14 d. Australijos sostinėje Kanberoje. Jos motina Marzena Wasikowska – lenkų kilmės fotografė, tėvas – australas Johnas Reidas, fotografas ir dailininkas. Mia iš tėvų perėmė ir pomėgį fotografuoti. Ji turi vyresnę seserį ir jaunesnį brolį. 1998 m., kai Mia buvo aštuonerių, šeima beveik metus pragyveno Ščecine. Iki šiol ji dažnai aplanko motinos tėvynę.
Vaikystėje Mia buvo judri ir labai mėgo šokti. Nuo devynerių iki penkiolikos metų visas jėgas skyrė klasikiniam baletui, lankė Kanberos šokių mokymo centrą. Kartais repetuodavo net po trisdešimt penkias valandas per savaitę. Tačiau keturiolikos pavargo nuo baleto. „Šokant reikia siekti tobulybės, – aiškino Mia. – Svarbi kulkšnies linija, idealus svoris, viską lemia sekundės. Smulkios detalės, kurių paprastas žiūrovas niekad nepastebės, bet jas turi pastebėti šokėjai, nes yra to mokomi. Šokėjai praleidžia valandas priešais veidrodį, iki beprotybės tobulindami tas detales. Ir dar tikimasi, kad jie visą laiką atrodys kaip vaikai, todėl atsiranda kompleksų. Džiaugiuosi pasitraukusi iš to pasaulio.“
Aktorystė ją domino, nes buvo artima šokiui, bet kartu kitokia ir panašesnė į tikrą gyvenimą meninė išraiškos forma. Mia norėjo išbandyti kažką naujo, nereikalaujančio tobulumo, bet teikiančio laisvumo, natūralumo, improvizacijos galimybę. Mia baigė specialiąją vidurinę mokyklą, kur galėjo tobulinti aktorinius sugebėjimus. Ji anksti subrendo: „Kai buvau jaunesnė, buvo dar sunkiau – teko vaizduoti „mis Nepriklausomybę“, kai labiausiai norėjosi pasislėpti po šeimos sparnu.“ Aktorės karjerą ji pradėjo keturiolikos, keliuose populiaraus australų serialo „Gyvenimo kaina“ epizoduose. Antrasis vaidmuo buvo kartu ir debiutas didžiajame ekrane. 2006 m. ji suvaidino epizodinį Lilės vaidmenį garsioje režisieriaus Paulo Goldmano juodoje komedijoje „Sąmyšis priemiestyje“ („Suburban Mayhem“). Filmo premjera įvyko Kanų festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“, Australijos kino akademija skyrė jam tris prizus, o Mia Wasikovska buvo nominuota geriausios jaunos aktorės apdovanojimui. Juodoji komedija žiūrovų buvo sutikta prieštaringai – pasigirdo kaltinimų amoralumu, prievarta, esą peržengtos padorumo ribos.
Sėkmingai jauna aktorė pasirodė ir keliuose trumpo metražo australų juostose, vaidino dramoje apie paauglių gyvenimą „Rugsėjis“ („September“), 2007 m. pasirodė epizodiniame trileryje „Krokodilas“ („Rogue“), kur Mios partneris buvo vis populiaresnis Holivude jos tėvynainis Samas Worthingtonas. Aktorė išpopuliarėjo 2008 m. suvaidinusi australų seriale „Gydymas“ („In Treatment“). Turinčios daug šansų patekti į olimpiadą, bet linkusios į savižudybę talentingos gimnastės Sofi vaidmuo tapo jos tarptautinės karjeros pradžia. Netrukus ji buvo pakviesta išbandyti jėgų už Atlanto. Jaunoji australė debiutavo JAV suvaidinusi vieno iš brolių Bielskių – Asaelio žmonos Chajos vaidmenį Edwardo Zwicko Lietuvoje filmuotame „Pasipriešinime“ („Defiance“, 2008), pasakojančiame apie ginkluotą žydų pasipriešinimą Baltarusijos miškuose Antrojo pasaulinio karo metais. Ji filmavosi kartu su Danieliu Craigu, Lievu Schreiberiu ir Jamie Bellu.
2009 m. mergina pateko į indų kilmės režisierės Miros Nair kuriamos biografinės dramos „Amelia Earhart“ („Amelia“) filmavimo aikštelę. Čia Mia sutiko žvaigždes Hilary Swank, Ewaną McGregorą, Richardą Gere’ą, suvaidino jauną lakūnę Elinor Smith ir pirmą kartą pasijuto tampanti aktore.
Tais pačiais metais ji neatsisakė suvaidinti antro plano Pamelos vaidmens juostoje „Vakarinė saulė“ („That Evening Sun“). Filmo režisierius Scottas Teemsas ieškojo Sissy Spacek primenančios aktorės. Kai jam pasiūlė Mią, jis kategoriškai atsisakė, aktorė nemokėjo pietų akcento. Tačiau kai paieškos baigėsi nesėkme, Wasikowska buvo skubiai iškviesta į bandymus. Pasiruošti buvo tik dvi valandos. Ji spėjo pasižiūrėti kelis filmų, kuriuose kalbama pietų akcentu, fragmentus ir įtikino režisierių savo sugebėjimais.
Po „Amelijos“ prodiuseriai iš „Disney“ studijos pastebėjo smulkutę, 163 cm ūgio Mią ir pasiūlė ją besirengiančiam perkelti į ekraną „Alisą Stebuklų šalyje“ Timui Burtonui. Jai teko vaidinti kartu su režisieriaus mėgstamais aktoriais Johnny Deppu, Helena Bonham Carter ir Anne Hathaway. Sukurtas naudojant pačias naujausias kompiuterines technikas, šis filmas buvo bene labiausiai laukiama 2010 m. premjera ir per trumpą laiką surinko 1,03 mlrd. dolerių, nors kritikai jį įvertino skeptiškai. Mia atsimena, kad ji užsidegė begaliniu noru suvaidinti šią keistą mergaitę (nors filme ji vyresnė už literatūrinę pirmtakę), nes nuo vaikystės žavėjosi knyga ir čekų animacijos stebukladario Jano Švankmajerio 1988 m. sukurta jos ekranizacija.
Wasikovska pasakoja net neįsivaizdavusi, kokia didžiulė reklaminė kampanija jos laukia. Viskas buvo nauja, nesuprantama, o ypač keista buvo matyti save gatvėse ant didžiulių reklaminių plakatų. Už Alisos vaidmenį ji buvo nominuota Jauno aktoriaus (Young Actor) apdovanojimui, o žurnalas „Variety“ įtraukė ją į populiariausių aktorių dešimtuką.
Nuo tada Mia filmuojasi nuolat. Ji retai susitinka su draugais Los Andžele, dėl filmavimų yra priversta daug keliauti. „Esu mažumėlę lyg čigonė, – juokiasi Mia. – Kartais tai vargina. Bet smagu nuolatos būti kelyje.“
2010 m. Lisos Cholodenko komedijoje „Vaikams viskas gerai“ („The Kids Are All Right“) ji suvaidino lesbiečių poros dukrą, kuri kartu su broliu ima ieškoti savo biologinio tėvo. Abiejų vaikų tėvas – tas pats anoniminis spermos donoras – klestinčio restorano savininkas Polas. Džoni ir Leizerio atradimas sugriauna šeimos rutiną: jų mamoms tenka susipažinti su Polu, šis pamažu įsilieja į šeimą ir sujaukia visų jos narių gyvenimą.
Neįtikėtina, bet per ketverius metus jauna aktorė pasiekė tokį lygį, kad jau gali sau leisti atsisakyti vaidmenų ir rinktis patinkančius pasiūlymus. Šiemet Kanų festivalio programą „Ypatingas žvilgsnis“ atidarė Guso Van Santo filmas „Nenuoramos“ („Restless“). Mia suvaidino nepagydomai sergančią paauglę Anabelą. Režisierius ilgai ieškojo, kas galėtų suvaidinti šios dramos heroję. Vieną dieną Anabela susipažįsta su keistu paaugliu Enoku, kuris mėgsta laidotuves. Tarp jaunuolių užsimezga draugystė. Tačiau vaikinas sužino, kad Anabelos dienos suskaitytos. Mia žavisi Gusu Van Santu: „Jis fantastiškas, suteikė man visišką laisvę, liepė vaidinti, kaip noriu. Trumpiau sakant, būti savimi.“
Režisierius Cary Fukunaga dar kartą perkėlė į ekraną vieną gražiausių anglų literatūros meilės istorijų – Charlotte Bronte romaną „Džeinė Eir“ („Jane Eyre“). Tai buvo didelis iššūkis jaunai aktorei. Visų niekinama ir žeminama našlaitė Džeinė tampa egocentriško misterio Ročesterio įdukros guvernante. Neišvaizdi, bet protinga mergina sužavi Ročesterį. Mia prisimena, kaip po „Alisos Stebuklų šalyje“ grįžo į Australiją ir pradėjo skaityti „Džeinę Eir“: „Vos įpusėjusi supratau, kad knyga geniali. Susisiekiau su savo agente ir paprašiau scenarijaus. Buvau sužavėta.“ Bet Mia skundžiasi korsetais, kurios teko dėvėti filmuojant: „Juos vilkėti labai skausminga. Iš tiesų jaučiausi blogai. Moterų judesiai tais laikas buvo labai riboti.“
Darydama karjerą Holivude Mia Wasikovska netapo gardžiu kąsneliu bulvarinei spaudai. Jokių skandalų, paparaciai jos nekankina. Fotografuojasi tik specialiose sesijose prieš filmų premjeras ir net vakarėliuose jos neužtiksi. Į klausimą, ar kada nors ji jaučiasi vieniša, Mia atsako: „Žinoma, žinoma. Net jei esi tik nepriklausoma, visi mano, kad esi vieniša.“ Australiškajam žurnalo „Harper’s Bazaar“ leidiniui aktorė tvirtina, kad yra tiesiog eilinė mergina ir per nuobodi žiniasklaidai: „Jie žino, kad iš manęs nesulauks kokio nors eksceso ar skandalingo atsitikimo.“
Mia ilgisi Australijos, nes tik ten jaučia gyvenimo pilnatvę: „Kai nedirbu, grįžtu į Kanberą. Labai ilgiuosi Australijos. Visada laukiu, kada galėsiu grįžti namo.“ Pasak jos, su aktoriais Holivude elgiamasi kaip su vaikais – kažkas juos rengia, šukuoja, vežioja: „Pabėgau į Australiją, pas artimuosius. Bute gyvena septyniese – tėvai, brolis, sesuo, jos vaikinas, jų vaikas. Na ir aš. Esame labai susigrūdę mažoje erdvėje, tačiau ir vėl pasijutau tvirtai stovinti ant žemės. Kiekvieną dieną girdžiu: „Mia, išnešk šiukšles.“ Džiaugiuosi, kad čia manęs niekas nelepina.“
Matyt, „Džeinė Eir“ prodiuserius įtikino, kad karalienės Viktorijos epochos drabužiai tinka jaunai australei. Netrukus pasirodys filmas „Albertas Nobsas“ („Albert Nobbs“), kurio veiksmas nukels į 1898 m. Dubliną. Šiuo metu Mios sąraše – net keturi laukiami projektai. Pagal Matto Bonduranto apysaką „Pati girčiausia apygarda pasaulyje“ („The Wettest County in the World“) Johno Hillcoato vasarį pradėtame filme kalbama apie prohibicijos laikus ir trijų brolių sukurtą pelningą alkoholio kontrabandininkų gaują. Mia vaidina vieno iš brolių merginą.
2012 m. numatoma režisieriaus Park Chan-wooko dramos „Stokeris“ („Stoker“) premjera. Mia taip pat vaidina dar pavadinimo neturinčiame Jimo Jarmusho filme (jo siužetas laikomas paslaptyje, tačiau, regis, jis bus apie vampyrus), taip pat Ketriną Arthuro Millerio pjesės „Vaizdas nuo tilto“ („A View from the Bridge“) ekranizacijoje, kurios ėmėsi Robertas Connolly.