Populiarus nežinomas aktorius

Iki trilogijos apie Betmeną Christianas Bale’as buvo vadinamas „populiariausiu nežinomu aktoriumi“, „nepriklausomo kino ikona“. Daugelis jo filmų nesurinko žiūrovų kino teatruose, bet išpopuliarėjo išleisti vaizdajuostėse ar vėliau diskuose. Bale’as tapo kultine interneto erdvės žvaigžde, ten rasime daugybę jo gerbėjų sukurtų tinklalapių. Kartą paklaustas, kaip vertina savo populiarumą, aktorius su jam būdinga saviironija atsakė: „Jei žinotų, koks iš tiesų esu šiknius, manimi taip nesižavėtų.“

Neragavęs jokių aktorinių mokslų, Bale’as sugeba be galo įtikinamai persikūnyti į pačius netikėčiausius personažus. Jis sako: „Aš tik apsimetu. Pasitelkiu vaizduotę. Tik tiek.“ Bale’as nebijo rizikuoti ir imasi kontroversiškų vaidmenų, kurių atsisakė kiti aktoriai. Ir laimi. Juk neatsitiktinai jis iš Velso, iš kur kilę ir Richardas Burtonas, ir Anthony Hopkinsas. Keistuolis, ekscentrikas, beprotis – taip apibūdinamas trisdešimt aštuonerių velsietis Holivude. Su pagarba ir, žinoma, su pavydu. Dabar Bale’o talentu jau niekas neabejoja.

Turbūt mažai aktoriaus gerbėjų žino, kad pirmąjį savo didelį vaidmenį jis suvaidino būdamas trylikos TSRS ir švedų bendrame projekte – fantastinėje pasakoje „Mio, mano Mio“ (1987). Astridos Lindgren apysaką į ekraną perkėlė rusų režisierius Vladimiras Gramatikovas. Iki tol mažasis Christianas pasirodydavo tik televizijos projektuose. Christianas suvaidino Mio draugą Jum Jumą, kuris kartu vyksta į stebuklingą šalį ir iš realaus pasaulio vienatvės patenka į prasimanytų nuotykių erdvę. Viename interviu aktorius prisiminė, kad 1986 m. filmavosi Ukrainoje, kai ten įvyko Černobylio avarija, pasakojo, kaip filmavimo grupės nariai prieš pietus tikrindavo maistą Geigerio skaitikliu. Filmas sulaukė didžiulės sėkmės. Amerikiečių platintojai pergarsino jį ir paslėpė iki tol, kol ekranuose pasirodė Steveno Spielbergo filmas „Saulės imperija“ („Empire of the Sun“, 1987). Būtent ši juosta dažniausiai vadinama Bale’o debiutu, nes pervadintas į „Mio tolimoje šalyje“ Gramatikovo filmas JAV ekranuose pasirodė praėjus pusmečiui po Spielbergo premjeros. Bale’as tada jau buvo žvaigždė.

Christianas Charlesas Philipas Bale’as gimė 1974 m. sausio 30 d. Pembrukšyre, pietų Velse, abu jo seneliai buvo aktoriai, vienas jų net dubliavo vesternų žvaigždę Johną Wayną. Bale’o tėvai anksti išsiskyrė ir apsigyveno skirtinguose pasaulio kampeliuose. Mažasis Christianas tapo klajokliu, keliavo tarp D. Britanijos, kur liko jo motina – cirko šokėja klounė, ir Kalifornijos, kur išsikraustė tėvas – buvęs pilotas ir verslininkas. Ankstyvieji Bale’o prisiminimai susiję su cirku. Jis juokiasi, kad būtent čia pirmą kartą pamatė nuogas moteris ir nuskynė pirmą bučinį.

Apie aktoriaus karjerą svajojo ir Bale’o tėvas. Tapęs pirmuoju sūnaus agentu, net neišeidamas iš mėgstamos aludės, jis skambindavo į įvairias agentūras. Netrukus sūnus ėmė dalyvauti aktorių atrankose. Regis, genai paėmė viršų ir devynerių berniukas 1983 m. nusifilmavo keliose televizijos reklamose. Po metų įvyko jo debiutas scenoje: kartu su garsiu britų komiku Rowanu Atkinsonu (ponu Bynu) jis vaidino spektaklyje „Botanikas“. 1986 m. televizijos filme „Anastasija: Anos paslaptis“ („Anastasia: The Mystery of Anna“) apie stebuklingai išsigelbėjusią moterį, kuri skelbiasi esanti caro duktė, Christianas įkūnijo Rusijos sosto įpėdinį caraitį Aleksiejų.

Pasaulinė šlovė atėjo, kai pasirodė Spielbergo „Saulės imperija“, sukurta pagal to paties pavadinimo Jameso G. Ballardo autobiografinį romaną. Šios karinės dramos veiksmas nukelia į Antrojo pasaulinio karo metais japonų okupuotą Kiniją. Paauglys Džimas, kurį suvaidino Bale’as, gyvena su tėvais Šanchajuje. Už aukštų priemiesčio sienų Džimas jaučiasi puikiai. Prasidėjus karui, jis atskiriamas nuo tėvų ir atsiduria japonų koncentracijos stovykloje, kur mokosi gyventi iš naujo, patiria badą ir smurtą. Kai tėvai suranda sūnų, Džimas jų nebeatpažįsta.

Trylikmetis Christianas suvaidino atsisveikinimą su vaikyste ir suaugusio gyvenimo pradžią. Spielbergas įžvelgė įgimtą Bale’o talentą ir jį pasirinko Džimio vaidmeniui iš keturių tūkstančių kandidatų. Nors filmas buvo vertinamas prieštaringai, apie berniuko vaidybą visi rašė susižavėję. Jaunasis aktorius buvo apdovanotas JAV kino kritikų prizu, tačiau sunkiai išgyveno populiarumo išbandymą. Bale’ui patiko filmuotis, bet jį sukrėtė dėmesys sugrįžus iš filmavimo aikštelės namo. Vėliau apie savo ankstyvą šlovę Bale’as sakė: „Tai buvo tiesiog baisu. Kone verkiau duodamas interviu spaudos konferencijose ir pabėgdavau vos atsiradus galimybei.“ Jis pasakė tėvams: „Į kiną nebegrįšiu, dėmesys man atėmė bet kokį norą.“ Vis dėlto po dvejų metų, Kennetho Branagh įkalbėtas, Bale’as grįžo į kiną ir suvaidino nedidelį vaidmenį Williamo Shakespeare’o tragedijos „Henrikas V“ („Henry V“, 1989) ekranizacijoje. Toliau sekė televizijos filmas pagal Roberto Stevensono romaną „Lobių sala“ („Treasure Island“, rež. Fraser Clarke Heston, 1990), kur jo partneriu buvo „Oskaro“ laureatas Charltonas Hestonas, o Bale’as vaidino jaunąjį Džimą, televizijos filmas pagal Johno Le Carré romaną „Džentelmeniška žmogžudystė“ („A Murder of Quality“, rež. Gavin Millar, 1991).

Naujasis Bale’o kino karjeros etapas prasidėjo 1992 metais. Christianas jau imasi nebevaikiškų vaidmenų. Pirmuoju tokiu tapo retro miuziklo „Laikraščių išnešiotojai“ („Newsies“, rež. Kenny Ortega, 1992) herojus Džekas. Reikėjo išmokti šokti, dainuoti ir kalbėti su įtikinamu amerikietišku akcentu. „Disney“ studijos bandymas atgaivinti klasikinį Holivudo žanrą triukšmingai žlugo, pelnęs „Auksinę avietę“. Tačiau Bale’o vaidybą kritikai įvertino neblogai. Naujai įgytą patirtį aktorius sėkmingai išnaudojo muzikinėje dramoje „Pamišę dėl svingo“ („Swing Kids“, rež. Thomas Carter, 1993), kur jam teko šokti su profesionalais. Filmas pasakoja apie nacistinę Vokietiją, kur du jaunuoliai tiesiog pamišę dėl amerikietiško svingo, o tai nesuderinama su fašistine ideologija. Bale’o vaidinamas mielas, išdykęs, drąsus vaikinukas Tomas, patekęs į ideologijos mėsmalę, išgyvena dramatiškas pasirinkimo akimirkas...

1994 m. režisierės Gillian Armstrong filme „Mažosios moterys“ („Little Women“), pasakojančiame apie keturias seseris, kurių tėvas žuvo Pilietiniame kare, Bale’as suvaidino vieną iš seserų beviltiškai įsimylėjusį vaikiną. Šį vaidmenį jis gavo aktorės Winonos Ryder dėka – ji užsispyrė, kad partneriu būtų būtent Bale’as. Ryder asistentė Sibi Blazic 2000 m. tapo Christiano Bale’o žmona, 2005-aisiais jiems gimė duktė Emelyn.

„Mažosios moterys“ buvo nominuotos trims „Oskarams“ ir tai padėjo Bale’ui įsitvirtinti Holivude. Tačiau čia jo laukė daug nusivylimų. Jis bandėsi Riplio vaidmeniui, tačiau Anthony Minghella pasirinko Mattą Damoną, o Bale’as ėmėsi garsinti populiarų animacinį filmą „Pokahonta“ („Pocahontas“, rež. Eric Goldberg, Mike Gabriel, 1995). Panašaus darbo jis imsis dar kartą 2005 m. – įgarsins vieną japonų animatoriaus Hayao Miyazaki filmo „Klaidžiojanti pilis“ („Hauru no ugoku shiro“) personažų.

Geriau Bale’ui sekėsi Europoje. Čia jam teko sudėtingi, tegu ir antrojo plano personažai, o filmus kūrė originalių idėjų nestokojantys režisieriai. 1996 m. Bale’as suvaidino Christopherio Hamptono ekranizuotoje Josepho Conrado apysakoje „Slaptasis agentas“ („Secret agent“) apie XIX a. Londoną. Bale’o partneriai buvo puikūs aktoriai Bobas Hoskinsas, Patricia Arquette ir Gérard’as Depardieu. Jane Campion dramoje „Damos portretas“ („Portrait of a Lady“, pagal Henry Jamesą) jis vaidino kartu su Nicole Kidman, 1997-aisiais – seksoholiką Krisą liūdnoje Philipo Saville’o komedijoje „Metrolendas“ („Metroland“, pagal Julianą Barnesą), Jeremy Thomaso filme „Visi maži gyvūnėliai“ („All the Little Animals“, 1998) – sutrikusio intelekto vaikiną, kurio naminius gyvūnėlius vieną po kito nužudo patėvis. Svarbus buvo ir muzikos žurnalisto Arturo vaidmuo Toddo Hayneso postmodernistinėje dramoje „Auksinė praraja“ („Velvet Goldmine“, 1998). Filmui, pasakojančiam apie žuvusią britų glamrock legendą, režisierius pasitelkė Orsono Welleso „Piliečio Keino“ struktūrą.

Lūžio metais tapo 2000-ieji, kai pasirodė Mary Harron trileris „Amerikos psichopatas“ („American Psycho“). Provokuojantis garsiausio „X kartos“ rašytojo Bretto Eastono Elliso romanas apie jauną, protingą, stilingą biržos maklerį Patriką Beitmaną, kuris naktį tampa žiauriu žudiku, šaipėsi iš vartotojų visuomenės. Bale’o suvaidintas melomanas, pedantas ir sadistas, išsigimėlis, narkomanas tiesiog užhipnotizuoja savo pamišimu. Dabar jau sunku šį personažą atskirti nuo Bale’o. Kaip Patrikas dėlioja laikraščius, velkasi kostiumą nuo lietaus, šoka su kirviu, pasakoja apie savo mėgstamą muziką ar stebina gyvenimo stiliumi: veido kaukės, kremai, losjonai, fiziniai pratimai, brangūs drabužiai, tiesiog liguistas švaros siekis. Aktorius preparuoja Beitmano psichikos nukrypimus, atskleidžia visišką tuštumą, kai net žmogžudystės jam nebeteikia malonumo. Bale’as vaidino puikiai: laiminga šypsena žudant įsimena ilgam, Beitmenas kartu ir patrauklus, ir grėsmingas. Harron prisiminė: „Tai ilgas procesas. Mes daug kalbėjome apie vaidmenį, kol jis buvo Los Andžele, o aš Niujorke. Mes beveik nesusitikinėjome, bet ilgai kalbėjomės telefonu apie tai, kad Patrikas Beitmenas panašus į marsietį: jis žiūri į pasaulį, lyg pats būtų iš kitos planetos, stengiasi būti panašus į žmones, bando suprasti, kaip jam reikia elgtis. Kartą Bale’as paskambino ir pasakė, kad matė Tomą Cruise’ą Davido Lettermano šou ir šis tiesiog spindėjo draugiškumu, tačiau kalbant jo akys buvo visiškai tuščios.“ Kurdamas šį vaidmenį Bale’as atsiribojo nuo pasaulio – beveik nebendravo su žmonėmis, net su filmo kūrybine komanda. Šis vaidmuo galėjo užbaigti jo karjerą (neatsitiktinai jo atsisakė Leonardo DiCaprio), tačiau Bale’ui jis tapo karjeros tramplinu. Be to, dar kartą įrodė, kad Bale’as – vienas iš nedaugelio aktorių, kurie puikiai vaidina net bloguose filmuose, juk „Amerikos psichopato“ tikrai nepavadinsi šedevru. Kurto Wimmerio futuristinis trileris „Ekvilibriumas. Pusiausvyra“ („Equilibrium“, 2002) yra turbūt labiausiai neįvertintas komercinis Bale’o filmas. Aktorius įtikinamai perteikė bejausmio žudiko, virtusio drąsiu ir jautriu žmonijos gelbėtoju, metamorfozes.

Bale’as gauna daug pasiūlymų, bet vaidmenis renkasi atsargiai. Jis mėgsta iššūkius, o ne populiarumą bulvarinės spaudos puslapiuose: „Jei nemėgsti rizikuoti, kam būti aktoriumi? Nenoriu likti vidutinybe tik tam, kad visi būtų patenkinti.“ Pasak kolegų, Bale’as pasirengęs bet kokiai aukai, kad taptų kuo įtikinamesnis ekrane.

Net dvejus metus jis rengėsi vaidmeniui Brado Andersono filme „Mašinistas“ („El Maquinista“, 2004), kuris buvo filmuojamas Ispanijoje. Bale’as pasiekė absoliutų rekordą – nemigos kankinamo Trevoro Rezniko vaidmeniui numetė per 30 kilogramų, o prodiuseriai net išsigando dėl aktoriaus sveikatos – aukštaūgis Christianas svėrė vos 55 kilogramus. ...Gamyklos darbininkas Trevoras Reznikas nemiega jau metus. Virtęs gyvu skeletu, jis balansuoja tarp sapno ir realybės. Kad neišeitų iš proto, Trevoras turi išsiaiškinti, kas vyksta. Klajonės baisių įvykių ir spėjimų labirinte netrukus virsta siaubu... Filmo režisierius ieškojo asociacijų su Fiodoru Dostojevskiu. Trevoras skaito „Idiotą“, matome iškabą „Nusikaltimas ir bausmė“, o siužetas primena „Antrininką“.

Tačiau labiausiai savo gerbėjus Bale’as, kuriam jau prilipo intelektualaus aktoriaus etiketė, nustebino sutikęs vaidinti Betmeną. Jį įtikino režisierius Christopheris Nolanas, kurio ankstesni filmai Bale’ui patiko.

Sutikus vaidinti filme „Betmenas: pradžia“ („Batman Begins“, 2005), Bale’ui teko vėl atgauti ankstesnį svorį ir daug treniruotis. Šiame filme pasakojama superdidvyrio iš Gotamo miesto priešistorė. Pasak aktoriaus, „mes norėjome, kad jūs užmirštumėte Betmeną, koks jis buvo iki mūsų filmo“. Tokio Betmeno tikrai anksčiau nebuvo. Tai jau ne pasakiškas komikso personažas, o realus žmogus, raumeningas, bet siela apdovanotas vyrukas. Briusas Veinas užsidėjo juodą kaukę ir mantiją, kad kovotų su blogiu mieste, bet prieš tai jis turėjo susidoroti su savo baimėmis iš praeities. Nolanui pavyko atgaivinti Betmaną ir sukurti geriausius filmus apie jį. Tai, be abejo, ir didelis Bale’o nuopelnas.

Antroje trilogijos dalyje „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“, 2008) Bale’as turėjo savęs vertą partnerį. Kartu su blogio įsikūnijimą Džokerį vaidinančiu Heathu Ledgeriu juodu sukūrė neįprastą duetą. Būdami priešai ekrane, aktoriai gyvenime tapo draugais, ir kai Heathas mirė perdozavęs vaistų, Bale’ą ištiko depresija, jis net nebendravo su savo žmona. Tada įvyko ir vienas iš nedaugelio skandalų, susijusių su aktoriaus vardu. Jo motina ir sesuo premjeros išvakarėse paskundė aktorių policijai, kad šis užpuolė jas viešbutyje. Christiano santykiai su motina visada buvo sudėtingi, nes po tėvų skyrybų jis artimiau bendravo su tėvu, jo mirtis aktorių labai sukrėtė.

Dar labiau Bale’as šokiravo savo gerbėjus sutikęs vaidinti režisieriaus McG filme „Terminatorius: išsigelbėjimas“ („Terminator Salvation“, 2009). Į priekaištus jis reagavo taip: „Man sakė, kad esu per geras vaidinti tokiuose filmuose kaip „Terminatorius“. Nemanau, kad esu kokia brangenybė. Dievinu veiksmo filmus, jie artimi mano pomėgiams ir suteikia daug adrenalino. Didelis ekranas tam ir buvo sukurtas. Kai žiūrėjau „Terminatorių“ kino teatre, mačiau, kaip jaudinosi žiūrovai. Jaučiausi kaip per futbolo varžybas. Vaidinu filmuose, nes tikrai mėgstu persikūnyti į kitus žmones. Man patinka tai, kas leidžia ekstremaliai pasinerti į kitą realybę.“

Svarbu, kad įsipainiojęs į brangius komercinius Holivudo projektus Bale’as nepamiršo ir nepriklausomo kino. 2005 m. jis vaidino Terrence’o Malicko filme „Naujasis pasaulis“ („The New World“) apie JAV kolonizavimą. Werneris Herzogas 2006 m. pakvietė Bale’ą suvaidinti filme „Operacija Saulėtekis“ („Rescue Dawn“), kurtame dokumentinio paties Herzogo filmo „Pabėgimas iš Laoso“ pagrindu. Aktoriui teko amerikiečių lakūno Diterio Denglerio, kuris pabėgo iš Laoso partizanų nelaisvės, vaidmuo. Netrukus laukė ir dar vienas susitikimas su Toddu Haynesu. Kartu su visu būriu puikių aktorių jis vaidino legendiniam dainininkui Bobui Dylanui skirtame biografiniame filme „Manęs čia nėra“ („I’m Not There“, 2007).

Su Johnny Deppu 2009 m. jie susitiko filme „Visuomenės priešai“ („Public Enemies“, rež. Michael Mann). Mannas buvo juo sužavėtas: „Darbas su Bale’u yra svajonė. Tai puikus aktorius ir nuostabus žmogus. Jis labai įsigilina į personažą.“ Į klausimą, kas jam yra įdomus personažas, aktorius atsakė: „Man tai greičiau intuityvus jausmas, o ne analitinis sprendimas. Aš neanalizuoju būsimo vaidmens remdamasis kokiais nors kriterijais. Neturiu sąrašo, pagal kurį tikrinčiau, ar personažas įdomus, ar jis man tinka. Žmonės įvairūs, jie gali turėti privalumų ir trūkumų. Mano pasirinkimą lemia instinktas, ar jaučiu personažą, ar ne. Ar galiu į jį įkvėpti gyvybės. Analizę palieku kritikams...“

Sėkmingi Bale’ui buvo 2010- ieji, kai už vaidmenį filme „Kovotojas“ („Fighter“, rež. David O. Russell) jis pelnė „Auksinį gaublį“ bei „Oskarą“ už antraplanį vaidmenį ir dar 31 prestižinį apdovanojimą.

Filmas, paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie airių kilmės boksininką Mikį „Airį“ Vardą, kuris nutarė pasirinkti boksininko kelią, įkvėptas savo netikro brolio ir buvusio boksininko Diko. Pastarojo šlovės dienos jau praeitis – jis vartoja narkotikus ir turi bėdų su teisėsauga. Vaidindamas Diką, Bale’as tapo tiesiog fiziškai atstumiantis. Sulysęs, išblyškęs, nuplikęs, išpuvusiais dantimis, tai žmogus, pasiekęs dugną. Tik ėmęs treniruoti brolį Dikas vėl randa gyvenimo prasmę.

Aktorius ir vėl kėlė sumaištį filmavimo aikštelėje – slapstėsi nuo žmonių bei filmavimo grupės ir aikštelėje pasirodydavo tik tada, kai ateidavo metas filmuoti jo sceną. Kur jis dingdavo ir ką veikdavo, nežino niekas.

Bale’as prisimena: „Net apsilankiau pas daktarą, gydantį nuo narkotikų priklausomybės. Jis, regis, nepatikėjo, kad šito man reikia vaidmeniui. Kol filmavome, jis siuntinėjo žinutes, domėjosi, kaip man sekasi, ar nereikia pagalbos. Kai su juo susitikau, buvau pradėjęs mesti svorį ir atrodžiau kiek apsileidęs, stengiausi vaidinti Diką ir kalbėdamas su gydytoju, todėl pasirodžiau įtartinas.“

Aktoriui labai padėjo pažintis su jo personažo prototipu, kuris pats mokė Christianą boksuotis, atidžiai stebėjo detales. Bale’as prisipažįsta: „Viskas vyksta pamažu: pradedi nuo nulio, dalelė po dalelės kuri personažo charakterį, ieškodamas kažko pikantiško, papildydamas mažomis, bet būdingomis detalėmis, kol pagaliau susideda kas nors vientisa, gyva. Pradedi suprasti tą žmogų ir elgiesi taip, kaip elgtųsi jis, ir tai įvyksta lengvai ir paprastai. Manau, kad nuostabu kiekvieną kartą pradėti iš pradžių, nes pamiršti, kaip sudėtinga ir painu gali būti. Atsimeni tik malonią šio proceso dalį, kai viskas vyksta lengvai ir suprantamai.“

Tikrieji Bale’o gerbėjai, manau, laukia ir garsėjančio filmų vizualumu kinų režisieriaus Zhang Yimou istorinės karinės dramos „Karo gėlės“ („The Flowers Of War“, 2012).

Šis filmas paremtas tikrais įvykiais: Nankino žudynėmis 1937 m. japonams užėmus ilgai kinų gintą miestą. Į karo mėsmalę patekęs amerikietis Džonas slapstosi katalikų bažnyčioje. Jis apsimeta kunigu, kad išgelbėtų nuo japonų kareivių prievartos bažnyčioje taip pat besislapstančias katalikų mokyklos mokines kines. Vėliau prie jų prisijungia ir grupelė prostitučių.

Ciniškas, įžūlus, girtuoklis ir pašaipūnas Bale’o Džonas, atsidūręs tragiškų įvykių sūkuryje, drąsiai gina savo globotines. Aktorius įtikinamai rodo savo herojaus vidinę metamorfozę, psichologiškai tiksliai ją motyvuoja, atskleidžia plačią išgyvenimų, reakcijų gamą. Jis iš tikrųjų tampa didvyriu – atlieka pareigą, kurios niekas jam nepaskyrė. Džonas išgelbėja mergaites, dėl kurių pasiaukojo ir prostitutės, vėliau kaip ir amerikietis tapusios legenda.

Christianas Bale’as turi paslaptį, kuri priverčia aktorių vadinti charizmatišku. Paslapties gal reikia ieškoti jo giliame ir skvarbiame žvilgsnyje, kuris staiga gali tapti bepročio, maniako, žmogaus su praeitimi žvilgsniu, išraiškinguose gestuose, šypsenoje, galinčioje perteikti bet kokį jausmą. Tai aktorius chameleonas, sugebantis transformuotis į pačius įvairiausius personažus.

Kai nesifilmuoja, Bale’as būtinai užsiaugina barzdą ir plaukus. Jis dievina keliones ir ieško naujų įspūdžių. Aktyviai dalyvauja įvairių gamtosaugos organizacijų veikloje. Bale’as turi iš ko rinktis. Jis vėl filmuojasi naujuose Malicko, Hayneso filmuose, bet, ko gero, jo tikrasis gyvenimo vaidmuo dar prieš akis.