Legendinis Waltas Disney'us per trispalvę prizmę
Pusbroliai animatoriai
Pirmiausia tai - Frankas Onaitis (g. 1918). Jis animatoriaus karjerą pradėjo pas Charlesą Mintzą, vėliau piešė Walteriui Lantzui, o 1939 m. sulaukė kvietimo įsidarbinti Disney'aus studijoje. Onaitis nemažai prisidėjo kuriant filmus, įėjusius į Amerikos kinematografijos aukso fondą, - „Snieguolę ir septynis nykštukus" bei „Fantaziją". Onaitis piešė ir animacinius filmukus apie peliuką Mikį, Minę ir šunį Plutą: „Kaip džentelmenas džentelmenui" („A Gentleman's Gentleman"), „Slidinėjimo menas" („The Art of Skiing"), „Dvejojantis drakonas" („The Reluctant Dragon") (visi 1941), „Mikio gimtadienio šventė" („Mickey's Birthday Party"), „Olimpinis čempionas" („The Olympic Champion"), „Kaip sugauti žuvį" („How to Fish", visi 1942). Grįžęs iš karinės tarnybos drauge su savo pusbroliu Tony Pabian (Pabijansku) ieškojo darbo laikraštyje – norėjo piešti šaržus. Nepavykus įgyvendinti šio sumanymo, 1945 m. Onaitis grįžo į Disney'aus studiją. Tiesa, neilgam – netrukus įsidarbino televizijoje.
Onaičio pusbrolis Tony Pabianas Disney'aus studijoje nedirbo, tačiau jo filmų herojus atkūrė komiksų knygelėje „Dambo ir pingviniukas Pablas" („Dumbo and Pablo Penquin"). Ji pasirodė 1949 m. lapkritį. Leidinį užsakiusi „Dell" leidykla reklamos tikslais nemokamai jį dalino vaikams. Rimti komiksų kolekcininkai man tvirtino, kad Pabijansko piešta komiksų knygutė itin reta ir labai vertinama. Savo pirmąjį animacinį filmą Tony Pabianas 1939 m. piešė Dave'o Fleischerio studijoje - tai buvo „Kiemo vaikėzai" („The Barnyard Brat"). Šioje studijoje jis piešė ir „Guliverio keliones" („Gulliver's Travels"). Po metų įsidarbino „Metro-Goldwyn-Mayer" studijoje, tačiau greičiausiai ten išbuvo neilgai. Pabijansko pėdsakus galime užtikti Ubo Iwerkso, „Harman-Ising" bei „Fine Arts Films" kino studijų filmuose („Petruška", 1956, „Congo Valiente", 1961). Nuo 1968 m. Tony dirbo animatoriumi televizijoje. Jo paskutinis darbas pasirodė 1982 m. – tai „Galingoji pelė didžiojoje visatos medžioklėje" („Mighty Mouse in the Great Space Chase"). Tony Pabianas mirė 2006 metais.
Jamesas „Jim" Pabianas (19091996) žygiavo tais pačiais kūrybos keliais kaip ir jo brolis Tony. Baigęs Niujorko technologijos institutą, jis vis dėlto nutarė įsidarbinti kino srityje. Jimas išbandė scenaristo, trumpametražių filmų režisieriaus bei animatoriaus duoną. Karjerą pradėjo kaip animatoriaus padėjėjas 1930 m. piešdamas „Varliuko Flipo" („Flip the Frog") serijos animacinius filmukus Ubo Iwerkso studijoje. 1933-1938 m. jis jau buvo savarankiškas dailininkas: „Harman-Ising" studijoje kūrė „Buddy" seriją. Galop Jimui pavyko pakliūti į vieną didžiausių „Metro-Goldwyn-Mayer" (MGM) studiją. Ten jis buvo vienas iš „Tomo ir Džerio" serialo (1939-1941) kūrėjų. Po karo, 1955-1959 m., Jimas dirbo prodiuseriu Prancūzijoje, Paryžiaus „Cineastes Associes" bendrovėje. Grįžęs į JAV, 19591963 m. rengė „Playhouse Pictures" reklamas, vėliau (1965-1966) trumpam grįžo į MGM, šįsyk kaip „Tarno ir Džerio" režisierius. Kaip ir daugelis animatorių, Pabianas nuolat ieškojo geresnių darbo sąlygų. 8-ajame dešimtmetyje jis įsidarbino „Lee Mendelson Films" - piešė „Riešutėlius" („Peanuts"). Karjerą Pabianas baigė „Hanna-Barbera" studijoje kurdamas serialą „Adamsų šeimynėlė" („The Addams Family").
Jimas turėjo ir karikatūristo gabumų. 1938 m. jis dirbo „Globe" laikraščių sindikate, 1942-1950 m. „Western Publishing" leidykloje piešė komiksus apie Disney'aus personažus peliuką Mikį ir triušiuką Tamperį, MGM studijos personažą Benį Bruną bei Walterio Lant-zo „Andy Panda". Jimas Pabianas piešė komiksus iki 1974-ųjų.
Gimę tame pačiame mieste
Kitas Amerikos lietuvis, 1929 m. Čikagoje (kaip ir Waltas Disney'us) gimęs Tomas Yakutis animatoriaus kelią pradėjo būtent Disney'aus kino studijoje. Tai buvo 1956 metais. Kadaise Tomas man pasakojo: „Kai baigėsi mano „karjera" kariuomenėje, nežinojau, kur pasukti. Buvę mano dėstytojai iš Los Andželo Choinardo meno instituto Donas Grahamas ir Billas Justice'as patarė pasimokyti Disney'aus kino studijoje. Už poros savaičių vienas iš studijos bendradarbių Bruce'as Bushmanas surado man darbą maketavimo skyriuje. Dalyvavau kuriant televizijos laidas „Skrendantis žmogus", („Man in Flight") ir „Tavo draugas atomas" („Your Friend the Atom"). Mane „mėtė" nuo televizijos prie leidybos ir atgal. Teko dirbti ir „Mickey Club" žurnale. Taip pat turėjau progos prisidėti prie pilnametražio Disney'aus filmo „Miegančioji gražuolė" („Sleeping Beauty") gamybos, tačiau ekrane mano pavardė pirmąsyk pasirodė filmuose „Marsas" (t.y. „Disneyland: Mars and Beyond", 1957 m. -R.M.L. past) ir „Magiškas greitkelis" („Magic Highway").
1958 m. Tomas paliko Disney'aus studiją. Dirbo įvairiose kino studijose, o 9-ajame dešimtmetyje sugrįžo į Disney'aus studiją, tik jau į leidybos skyrių. Yakutis buvo atsakingas už komiksų knygučių serijų („Goofy Classics", „Rescue Rangers" ir kt.), skirtų užsienio šalims, leidybą. Jis rašė ir tekstus „Scamp" laikraštiniam variantui (1984-1989) bei komiksų knygutėms „Liudvikas fon Dreikas" („Ludvig von Drake"), „Ančiukas Donaldas" ir „Triušis Rodžeris" (1990-1993).
Disney'aus studijoje užsižiebusi žvaigždutė
Jūratė Nausėdaitė (g. 1950) -viena garsesnių lietuvių kilmės aktorių. Kai jai buvo penkeri, šeima – tėvas, buvęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas Juozas Nausėda, mama Margarita ir brolis Benito – persikėlė gyventi į Los Andželą. i960 m. dešimtmetė dalyvavo perklausoje Disney'aus kino studijoje ir jai buvo pasiūlytas piemenaitės vaidmuo muzikiniame filme „Vaikai Žaislų šalyje" („Babes in Toyland"). Patekusi į Holivudą, Jūratė tapo „tikra amerikiete" Ann Jillian. „Vaikai Žaislų šalyje" pasirodė ekranuose 1961 m. gruodį ir liko JAV kinematografijos aukso fonde kaip geriausias Disney'aus studijoje sukurtas filmas.
Ann Jillian vaidino ir keliose populiaraus Disney'aus studijos televizijos serialo „Stebuklingas Walto Disney'aus spalvų pasaulis" („Walt Disney's Wonderful World of Color", 1961-1969) serijose.
Lietuvių kilmės režisieriaus sąsajos su Disney'aus imperija
Vienas žinomiausių pasaulio lietuvių - Holivudo prodiuseris, scenaristas ir režisierius Robertas Zemeckis. Apie jo nuopelnus Amerikos kinui būtų galima parašyti ne vieną straipsnį. Ką bendra šis Amerikos lietuvis (beje, taip pat gimęs Čikagoje 1952 m.), „Oskaro" statulėlės savininkas (1994 m. už filmą „Forestas Gampas") turi su Waltu Disney'umi ir jo imperija?
Kartu su Jacku Rapke ir Steve'u Starkey Robertas Zemeckis 1997 m. įsteigė „Image Movers" bendrovę. Tiesa, ji gyvavo neilgai, bet sukūrė filmus „Praeities šešėliai", „Prarastasis", „Beovulfas", kuriuose vaidino populiarūs aktoriai Harrisonas Fordas, Michelle Pfeiffer, Anthony Hopkinsas, Johnas Malkovichius, Robin Wright Penn bei Angelina Jolie.
2007 m. „The Walt Disney Company" nupirkus „Image Movers", Zemeckio firma tapo „Image Movers Digital". 2009 m. į ekranus išėjo „Kalėdų pasaka" („A Christmas Carol"). Filme vaidino Jimas Carrey, Gary Oldmanas, Colinas Firthas. Nepaisant šios juostos populiarumo, 2010 m. „The Walt Disney Company" ir „Image Movers Digital" paskelbė nutrauksiančios savo veiklą, kai tik 2011 m. sausį bus baigtas filmas „Marsui reikia mamyčių" („Mars Needs Moms"). „The Walt Disney Company" prezidentas Alanas Bergmanas tvirtino, jog „atsižvelgdami į šiuolaikinę ekonominę tikrovę, mes privalome ieškoti sumanesnio turinio filmų. „Image Movers Digital" nebetelpa į mūsų verslo rėmus." 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbta, jog „Image Movers Digital" taps „Universal Studios" nuosavybe. Taip pasibaigė Zemeckio firmos partnerystė su „The Walt Disney Company".
Lietuvių architektą stebino projektų mastelis
Disney'aus imperija šiandien – tai ne tik penki kurortai, 11 teminių ir du vandens parkai, 39 viešbučiai, aštuonios animacijos bei šešios įrašų studijos, 11 kabelinių ir viena palydovinė televizija. Jo vardu pavadinta Los Andželo koncertų salė, kurioje yra vietos 2265 žiūrovams. Impozantiška „Walt Disney Concert Hall" - ne tik Los Andželo filharmonijos namai. Šis pastatas tapo vienu ryškiausių šio miesto architektūros akcentų. 1987 m. Lillian Disney šio projekto įgyvendinimui skyrė 50 milijonų dolerių. Kartu tai ir paminklas jos vyrui Waltui, visą gyvenimą atidavusiam menui bei šio miesto gerovei. Pastato statyba buvo patikėta prestižinei Franko Gehry architektūros firmai. Koncertų salė duris atvėrė 2003 m. spalį. Prie šio pastato projekto aktyviai prisidėjo ir lietuvis Vytautas Petrulis.
Jis gimė Panevėžyje, 1944 m. atsidūrė Vokietijoje, o po ketverių metų su tėvais emigravo į Kanadą. 1958 m. baigė architektūrą Toronto universitete. Kanadoje jis dirbo keliose architektūros firmose, kol 1980 m. kartu su šeima persikėlė gyventi į JAV - iš pradžių į Feniksą Arizonoje, vėliau į Los Andželą. Čia Petrulis įsidarbino „Lowe & Solberg" architektūros firmoje, 1997 m. ją perėmė „Cunningham Group". Anot Vytauto, jis beveik metams buvo „paskolintas" „Frank Gehry Partners" firmai.
Petruliui yra tekę susitikti ir su Disney'aus našle. Anot jo, didžiausias mecenatės galvos skausmas buvo vis didėjančios statybos kainos. Palyginti su pirmine sąmata, projekto kaina išaugo net devynis kartus. Viena jo užduočių buvo rūpintis pastato apdailos detalėmis. Salės dizainas buvo kuriamas naudojant gigantišką modelį. Pamatyti jo detales kartais prireikdavo kopėčių. „Tokio dalyko iki tol nebuvau nei girdėjęs, nei matęs", - stebėjosi architektas. Na, o puikią salės akustiką, anot Petrulio, pavyko sukurti dėl sumanių konsultantų ir beveik beribio biudžeto.
Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai Vytautas Petrulis turėjo reikalų su Disney'aus imperija. „Disneilendas" atsidarė 1955 metais, 1998-aisiais jis tapo „Disneyland Park". Parką plėsti „Cunningham Group" padėjo net keliolika kitų firmų. Viena iš užduočių - suprojektuoti du kino teatrus su 360 laipsnių ekranais. Petrulis čia taip pat prikišo nagus. Jis sakė, kad iki tol savo profesinėje karjeroje nebuvo matęs dviejų tūkstančių darbininkų, dirbančių viename objekte vienu metu. Kaip prisidėjęs prie projekto įgyvendinimo, Petrulis buvo pakviestas į „Disneyland Park" atidarymo iškilmes. Tačiau kaip turistas Petrulis čia nėra praleidęs nė vienos dienos.
