Žmogus, pakeitęs viską
(Moneyball)

„Kapotės“ režisierius Bennettas Milleris po šešerių metų pertraukos į didžiuosius ekranus grįžo su komerciniu filmu „Moneyball“, gana nevykusiai lietuviškai pavadintu „Žmogus, pakeitęs viską“ (tik kablelis mano sugalvotas). Režisierius šįkart nuo spalvingos literatūros personos Trumano Capote’s metėsi prie tikro sporto veikėjo Billy Beane’o, iki šiol dirbančio vienos JAV beisbolo komandos vadybininku.

Didelę filmo dalį teks įtemptai bandyti suvokti beisbolo sporto virtuvės subtilybes: žaidėjų reitingavimą, atranką, pirkimą, pardavimą, mainus ir dar daug daug... Tad sporto gerbėjai šio filmo eis žiūrėti kaip dar vienos dramos apie sportą. Juolab kad „Žmogus, pakeitęs viską“ gana tradiciškas. Po „Kapotės“ sėkmės, Bennetas Milleris galėjo įgyti daugiau pasitikėjimo ir akiplėšiškumo. Deja, taip neįvyko. Naująjį režisieriaus filmą galima įvardyti paprastai: normalus, bet perdėtai saugus.

Istorija gana paprasta, jau girdėta ir tradiciškai papasakota, nuspėjama. Komanda, kurios vadybininku dirba Bynas, patiria eilinę nesėkmę, tad geriausi žaidėjai greitai paviliojami turtingesnių komandų. Atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje Bynas savo asistentu įdarbina statistiką, teigiantį, jog skaičiavimo lentelės ir aritmetinės formulės ypač svarbios, kai nori surinkti gerą komandą. Pionieriškų idėjų apimtą komandos vadybininką visi atstumia, net ir komandos treneris. Kaip ir reikėjo tikėtis, iš pradžių matome skaudų krytį į duobę, tačiau protagonistui nepasidavus sparčiai kyla aukštyn ne tik Bynas, bet ir jo komanda. Netrūksta filme ir dirbtinai kuriamos įtampos momentų: stambių įsitempusių žaidėjų veidų planų, sulėtinto kamuoliuko skrydžio ar virš stadiono slenkančio grėsmingo debesies.

Filme susipina dvi siužetinės linijos: Byno jaunystė, kai vietoj Stanfordo universiteto jaunasis Bilis pasirinko profesionalų beisbolą, tačiau taip ir nepasiekė aukštumų. Ir jau brandus Bilis – gyvenime save laikantis nevykėliu ir nenorintis (aišku), kad taip pat klaidingai pasirinktų duktė.

Personažai taip pat gana trafaretiški. Jei Bynas – darboholikas ir paniręs į beisbolą, tai būtinai bus vienišius, tiksliau, išsiskyręs. Ypač šabloniškas Byno padėjėjas Piteris. Jei jis baigęs ekonomiką Jeilyje, tai būtinai turi atrodyti kaip tipiškas visų įsivaizduojamas knygų graužikas: prastos fizinės formos, apkūnus, su akinukais, o virš jo lovos turi kabėti Platono veidelis. Nuobodžiai tradiciški ir šeimų portretai: žmonos džiaugsmingai verkia dėl vyrų sėkmės patekus į aukščiausiąją beisbolo lygą. Į vyriškas kalbas jos nesikiš, tik vaiką ant rankų palaikys ir užkandos stipriajai lyčiai atneš. Juk, kaip kažkada rašė José Saramago: „Kur gaidžiai gieda, vištoms kudakuoti ne vieta.“

Tačiau „Žmogus, pakeitęs viską“ – ne tik sportinė drama. Tai ir vadybininko Byno gyvenimo drama. Galima net teigti, kad tai filmas apie pergalę, tik ne beisbolo aikštėje, o pagrindinio personažo gyvenime. Beisbolo žaidimas tampa gana tiesmuka gyvenimo metafora: gali laimėti daug nesvarbių rungtynių iš eilės, tačiau paslysi per lemiamas – ir visi pamirš, ką gera esi nuveikęs anksčiau. Taip jau suprogramuotas žmogus: dažniau pastebėti ir pabrėžti kito klaidas.

Protingas mintis apie žaidimą žarstantys beisbolo skautai scenaristų ir režisieriaus lūpomis postringauja apie gyvenimą. Pavyzdžiui, verbuodami jaunąjį Byną žaisti beisbolą, nes šis turi Dievo dovaną (suprask, gebėjimas įstoti į universitetą ir baigti studijas – nieko bendro su dovanomis neturi, ypač Dievo), užsimena, jog mums visiems nuolat kartojama, kad ateina laikas liautis žaisti vaikiškus žaidimus, tačiau nė vienas mūsų niekada nėra tikras, kada tas laikas. Vieni tai suvokia būdami aštuoniolikos, kaip kad Jeilio absolventas Piteris, kiti – keturiasdešimties, kaip Bynas. Daug galimybių pasitaiko gyvenime, tik kaip žinoti, kada ir kuris pasirinkimas teisingas. Jei priimi sprendimą, o jis pasirodo neteisingas, – turi nesugniužti ir eiti toliau. Tokia gyvenimo filosofija supaprastintai perteikiama žaidimo aikštėje. Toks beisbolas – toks gyvenimas. Tačiau amerikietiška gyvenimo filosofija vis tiek sukasi aplink pinigus. Pažiūri į žaidėją ir supranti, kiek jis vertas. Kiekvienas turi įgyti pasitikėjimo savimi, jei jo neišsiugdo – žmogus praleis savo šansą, tačiau taip nutinka kasmet. Kai kas pateisina lūkesčius, kai kas – ne. Daug kviečiama į žaidimą, tačiau pasirenkami keli. Žodžiu, anot Byno, sunku nebūti romantiku beisbole. Gal dėl to jis ir yra toks nevykėlis, kaip kad jį apdainuoja jo paties duktė, bet vis dėlto ji siūlo džiaugtis reginiu. Jeigu viskas būtų taip paprasta.