Po vandeniu
(Underwater)

Pagrindinius vaidmenis kuria gerai žinomi Holivudo aktoriai. Nepaisant daugelio neigiamo nusistatymo prieš „Saulėlydžio“ („Twilight“, 2008) žvaigždę Kristen Stewart, ji čia vaidina įtikinamai. Deja, Vincent’ui Casseliui tekęs vaidmuo toks nykus, kad aktorius tampa kone nepastebimas. To negalima pasakyti apie filme nuolat prastai juokaujantį T. J. Millerį – akivaizdu, kad jo personažas yra scenaristų priemonė įtampai valdyti. Filmui pasibaigus šie veikėjai tikriausiai netęs savo gyvenimo žiūrovo mintyse.

Gausybė „Po vandeniu“ elementų atitinka visus siaubo filmo šablonus. Veiksmo vieta turbūt yra vienintelis netikėtas šios ekranizacijos sumanymas. Tarp neįdomių sumanymų yra vandenyno gelmių būtybės, keliančios grėsmę tyrėjams. Jei jas būtų galima interpretuoti tarsi tam tikrą metaforą, kaip to paties žanro filmuose „Tylos zona“ („A Quiet Place“, 2018) ir „Paukščio narvelis“ („Bird Box“, 2018), tuomet jų pasirodymas būtų pateisinamas. Šiuo atveju perkeltines interpretacijas galima nebent pritempti. Atrodo, vandenyno būtybės įvedamos vėlgi kaip priemonė valdyti įtampą.

Kūrėjai pasitelkia įvairiausius specialiuosius efektus, kuriais mėgina paslėpti faktą, kad filmas neturi jokios žinutės. Iš kino salės neišsineši nieko, nors pasakojime yra dvi užuomazgos, kurias gal ir vertėjo plėtoti. Viena iš jų – Noros (Kristen Stewart) pamąstymai, kad žmonių veikla padarė daug žalos Motinai Žemei ir už tai mes dabar esame baudžiami. Vis dėlto finale Noros poelgis tolygus tokiai žmonijos elgsenai. Taigi panašu, kad šis filmas siunčia priešingą žinutę nei ta, kuri šiuo metu reikalinga mūsų visuomenei.

Antra, kiek labiau vykusi užuomazga – tai pasiaukojimo intonacija. Nuo pradžios iki pabaigos veikėjai sudėtingose situacijose demonstruoja savo altruizmą, nuoširdžiai jaudindamiesi dėl vienas kito ir padėdami vienas kitam išsigelbėti. Jei ši intonacija būtų labiau artikuliuota, žiūrovas vandenyno gelmėse galėtų pajusti bent šį tą gilesnio.

Povandeninis motyvas nevalingai primena mūsų šaliai artimą pavyzdį. „Youtube“ platformoje išpopuliarėjęs lietuviškas vaizdo įrašas, pavadintas „Nėrimas ant galvos“, yra apie į vandenį neriantį vyrą, nesėkmingai atsimušusį į ledą. Drąsu teigti, – bet sunku nepastebėti ironijos, – šis vaizdelis turi daugiau išliekamosios vertės nei filmas „Po vandeniu“, nes jame užfiksuoti veikėjai metų metus gyvi lietuvių atmintyje. O filmas „Po vandeniu“, nors vaizduoja įspūdingas vandenyno gelmes, iš tiesų atsimuša į ledą ir tuoj pat nugrimzta į užmarštį.