Nepatyręs

Kopijuotojų kinas 


Režisierius Julius Paulikas

Scenarijaus autoriai Jonas Chernick, Šarūnas Laugalis, Linas Ruzgys

Operatorius Rolandas Leonavičius

Kompozitorius Imantas Reed
Prodiuseriai Mantvidas Žalėnas, Stasys Baltakis
Vaidina Edita Užaitė, Ramūnas Rudokas, Audrius Bružas, Ineta Stasiulytė
2014, vaidybinis, 95 min. Platintojas „Incognito Films“ 


Filmo iš esmės neverta nė analizuoti – jis tragiškai blogas. Tai paprasčiausia „Juokis 2014“ ekranizacija, prisidengianti plačiajai visuomenei žinomais veidais. Klausimas: kokios temos reikia imtis, kad 50 procentų apklaustųjų, nusivalę prikibusius spragėsius, atsirūgę alumi ir skubantys namo, kad nepraleistų „Kakadu“ laidos, po filmo peržiūros pasakytų: „Labai gera komedija“? Reikia nei daug, nei mažai – kalbėti apie lytinius organus, pamosikuoti vibratoriumi, vyrui apsirengti moteriškais drabužiais, nuolat ekrane demonstruoti išvirtusius papus. 

Pakomentuoti verta tik porą filmo kūrėjų išsakytų minčių: 

 

1. „Juostos kūrėjai pripažino, jog statyti filmus pagal užsienietiškus scenarijus juos verčia ir tai, jog tautiečiai kol kas dar nemoka rašyti kino scenarijų, galbūt tam trūksta geros mokyklos, o galbūt ir tradicijų.“ (www.kinfo.lt) Ar tikrai pagrindinė priežastis, verčianti kurti tokius menkaverčius filmus, yra talentingų scenaristų trūkumas? Visų pirma, kino pasaulyje nėra jau toks retas reiškinys, kai filmo režisieriai patys arba bendradarbiaudami su kitais rašo scenarijus. Ir nėra būtina žvalgytis į žymias žvaigždes ar į užsienius. Lietuvoje taip pat turime pavyzdžių. Filmo „Lošėjas“ scenarijų rašė režisierius Ignas Jonynas, bendradarbiaudamas su Kristupu Saboliumi. Ir nors filmas ir scenarijaus, ir režisūros požiūriu nėra puikus, pats toks principas sveikintinas. Tad filmo „Nepatyręs“ režisieriui Juliui Paulikui, užuot dangsčiusis „objektyviomis“ priežastimis, reikėtų prisipažinti, kad savo filmu tiesiog siekė lengvo pelno. Formulė „vulgarus, klišinis scenarijus + daug nuogumo + žinomi aktoriai + kvailos situacijos = garantuotas lankomumas kino teatruose“ nėra jokia naujiena ne tik Marijos žemėje. Liūdna tik dėl to, kad toks copy–paste filmų gaminimo formatas mūsų šalyje įsigali vis labiau.

 

2. „Filmo siužetas taip pat labai gerai atspindi šių dienų aktualijas – lietuvių emigraciją. Todėl ir Londonas čia pasirinktas neatsitiktinai, juk kone pusė lietuvių emigrantų apsistoję ten“, – sutartinai teigė prodiuseris Stasys Baltakis ir J. Paulikas. Anot jų, norint „labai gerai“ atspindėti emigracijos temą užtenka nufilmuoti iškabą „eastern girls“, pamosikuoti svarais ir su lietuvišku akcentu nuolat veblenti tuos „hėėėė“, „oookay“? Jeigu „Nepatyręs“ ir atspindi kokias šių dienų aktualijas, tai tik tendenciją kurti „vienkartinius filmus“, kuriuos tarsi vienkartinius indus būtų galima panaudoti ir išmesti. 

 

Trumpai aptarti norisi ir aktorių darbus. 

 

Galima išskirti nebent epizodinį Andriaus Žurausko vaidmenį. Nors jo sukurtas personažas yra „vienos nuotaikos“ (veido mimika ir balso tonas nesikeičia), kitiems filmo aktoriams ir tai būtų sunki užduotis. Audrius Bružas, Edita Užaitė ar Ineta Stasiulytė suvaidino taip, kaip mokėjo. Nors teisingiau būtų pasakyti, kad suvaidino taip, kaip iš jų reikalavo režisierius. Atskirą pastabą norisi skirti Ramūno Rudoko pasirodymui. Čia jau net režisieriaus negalima kaltinti. Neįtikinamesnę vaidybą teko patirti tik žiūrint Rusijos propagandinius videokadrus, kuriuose Putinas iš jūros dugno plikomis rankomis ištraukia kelias antikvarines vazas. „Sidabrinės gervės“ organizatoriai galėtų įsteigti naują nominaciją blogiausiam metų aktoriniam darbui – „Metų Rudokas“.