Myliu tave, Filipai Morisai
(I love You Phillip Morris)

Erzinantis ir graudinantis, liūdnas ir juokingas filmas, kuriame linksminasi savo tapatybę tik atradęs Jimas Carrey ir Ewanas McGregoras, pasipuošęs ilgomis blakstienomis ir seniai atrasta tapatybe. Pradžioje pakimba titras, skelbiantis, kad tai yra tikra istorija. Ir patvirtina – tikrai. Pabaigoje paaiškinama, kuo herojams visa ta istorija baigėsi. Su visomis smulkmenomis ir geografinėmis nuorodomis. Todėl patikėti rekomenduotina. Juolab kad istorija žavi ir grakšti, nuoširdi ir subtiliai komiška, o autoriai lengvai žongliruoja jausmais ir emocijomis.

Taigi, Stivenas Raselas yra policininkas. Jis turi pakankamai sudėtingą praeitį su kilmės mįslėmis ir visai normalią dabartį su žmona Debe ir maža dukra. Abi jas Stivenas myli. Bet kartą padorusis policininkas patenka į avariją, paskui į visai rimtą mirties patalą ir nusprendžia, kad gyveno neteisingai. Ir kad jis iš prigimties yra gėjus, ką pajuto gavęs smegenų sutrenkimą. Stivenas radikaliai pakeičia savo gyvenimo būdą, susiranda draugą Džimį, įsitaiso porą šunelių ir pradeda gyventi pagal visus literatūrinius ir kinematografinius gėjų gyvenimo stereotipus. Ir greitai pastebi, kad toks gyvenimo būdas brangiai kainuoja. Filmo autoriai tomis klišėmis ir štampais ilgai nesižavi, mesteli porą kadrų iš žydrų baseinų ir uždarų klubų, paskui viską sėkmingai pamiršta ir imasi kitų temų bei problemų. Pasakoja istoriją apie meilę. Ją Stivenas Raselas sutinka uždaroje teritorijoje, kur atsidūrė po nelabai sėkmingų mėginimų tapti turtingas. Meilės vardas – Filipas Morisas, jis yra žydraakis blondinas, į kalėjimo kiemą nevaikšto, nes baiminasi visko, kas ten gali atsitikti tokiems žydraakiams blondinams. Meilė įsižiebia iš pirmo žvilgsnio, jos apimtas Stivenas Raselas ima daryti beveik kriminalinius žygdarbius.

Žvaigždžių duetas yra puikus. Aktoriai taip lengvai ir subtiliai suvaidina visokias kutulingas situacijas, kad ir labiausiai užkietėję gėjų nekentėjai negali apkaltinti jų jokiomis nuodėmėmis. Pasakojimas šokinėja nuo komedijos iki tragedijos, nuo juoko iki ašarų, balansuoja ant siaurutės ribos tarp politinio korektiškumo ir homofobijos, bet nė karto nenukrypsta nė į vieną pusę. Ir tada paaiškėja, kad tai šiltas ir nuoširdus filmas apie meilę. Jai išsaugoti reikia tų visų avantiūrų, į kurias įsipainioja Stivenas Raselas. Filmo autoriai lengvai pasišaipo, pametėja Filipui Morisui tipiško moteriško elgesio modelį, o McGregoras meistriškai iš tų situacijų išsisuka, nenusileisdamas iki blogo skonio ribos. Scenarijus puikus, išradingas ir vingiuotas, priverčia dalyvauti tokiuose emocijų viražuose, kad tik stebėtis reikia. Apgaudinėja, verčia pajusti situacijų dramatiškumą, iš jų mitriai šokteli į komediją ar netgi burleską, tada visai natūraliai užduoda klausimėlius apie gyvenimo esmę ir prasmę. Na, o Carrey, atsakinėdamas į tuos klausimėlius, dar sugeba ir suvaidinti vieną įdomiausių šiuolaikinio kino avantiūristų. Na ir kas, kad jis vis dar ten, kur yra. Gyvenimo džiaugsmo jis neprarado – pasaulyje yra žmogus, kurį jis myli. Ir falo formos debesėlis žydroje padangėje.