Vaiduoklis
(Ghost Writer)

Politinis trileris


Režisierius Roman Polanski | Vaidina Ewan McGregor, Olivia Williams, Pierce Brosnan, James Belushi, Timoty Hutton, Kim Cattrall, Jon Bernthal
Prancūzija, Vokietija, D. Britanija, 2010, 128 min. DVD platintojas Lietuvoje Acme Films


Filmas, kuris šiaip ar taip liks kino istorijoje – ne tik dėl Berlinalės „Auksinio lokio“ už režisūrą ar geriausio 2010 Europos filmo ir dar kelių Europos kino akademijos apdovanojimų, bet ir todėl, kad tai bene vienintelis filmas, kurį režisierius baigė sėdėdamas už grotų. Štai toks realus absurdas, suteikiantis juostai įtikinamų spalvų ir sąsajų su šiuolaikinio pasaulio aktualijomis.

Pagrindinis filmo herojus – rašytojas, kuriam nelabai sekasi kopti komercinės kūrybos laiptais. Tikriausiai jis geras rašytojas – skaitytojai noriai perka autobiografijas, ant kurių viršelių ne jo pavardė, bet tarp viršelių – jo darbas. Dabar jis gauna perspektyvų ir pelningą darbelį – sutvarkyti buvusio Didžiosios Britanijos premjero atsiminimus. Premjeras nori patekti į istoriją, o ne į archyvą. Ir rašytojas vaiduoklis sutinka – jo agento vaikams taip pat reikia valgyti. Nuskridęs į salą netoli Niujorko, kurioje įsikūręs ekspremjeras, vaiduoklis randa gana įdomią kompaniją. Memuarų autorius jam nelabai patinka – savimyla, nelabai protingas, painiojasi faktuose ir nori būti reikšmingesnis, nei yra iš tikrųjų. Jo žmona Rut – įdomi asmenybė, dirgli, patraukli, ji žino apie tarnybinį vyro romaną su referente Amelija ir leidžia sau intrigėlę, kuri gana brangiai kainuos abiem jos dalyviams. Filme yra ir visai realus vaiduoklis – buvęs memuarų redaktorius, kurio mašina vieniša persikėlė keltu, o kūną paslaugiai išplovė vandenyno bangos. Apie tai, kad įsipainiojo į kažką, ko nesupranta, rašytojas nujautė jau Londone, kur gavo geltoną maišelį su rankraščiu ir smūgį į kepenis, po kurio maišelio nebeliko. Faktas, kad ekspremjeras Langas pateko į istoriją anksčiau nei tikėjosi ir buvo apkaltintas nešvariais ryšiais su CŽV, jo nuojautą tik sustiprino. Bet dingti jau nebėra kur.

„Vaiduoklis“ – klasikinis politinis trileris, tęsiantis kinematografinę žanro tradiciją (galima prisiminti kad ir Sydney Pollacką). Filmas kupinas nuolat augančios įtampos, neperkrautas detalių ir pašalinių veikėjų. Bet smulkmenos, kurios svarbios režisieriui, įtaigios, – kad ir tas šlavėjas, kuris vėjyje vis krauna lapus į karutį, puikiai žinodamas, kad nieko iš to nebus. Puikus operatoriaus darbas – Pawelas Edelmanas tiksliai perteikė klaustrofobišką uždaros erdvės atmosferą, nors aplink – vandenynas ir dangus, sala atrodo atskirta nuo pasaulio ir nepalieka jokio kelio pabėgti. Puikūs dialogai, kiekviena replika tiksli ir konkreti, sodrios emocijų spalvos, subtilios ironijos potėpiai. Politika režisierių domina tiek, kad galėtų įspirti nekenčiamai Amerikai ir padaryti nelinksmą išvadą, jog politinis absurdas yra realaus pasaulio absurdo dalis, kad tame pasaulyje nėra jokios tiesos ir teisingumo ir visada nukenčia ne tie, kurie yra kalti, o tie, kurie netyčia pakliuvo į keistų žaidimų karuselę ir bando iš jos iššokti. Niekam nereikalingo rankraščio lapus nešioja Londono skersvėjai, o tiesa lieka ten, kur buvo. Ir niekas nepasikeitė.