Druska
(Salt)


Režisierius Philip Noyce | Vaidina Angelina Jolie, Liev Schreiber, Chiwetwl Ejiofor, Daniel Olbrychski, August Diehl, Oleg Krupa, Hunt Block
JAV, 2010, 100 min. DVD platintojas Lietuvoje Videoline


Veiksmo filmas

Veiksmo filmas, kurį žiūrint pageidautina išjungti visas smegenų funkcijas ir palikti tik vieną nuostatą – Angelina Jolie yra ideali. Laikytis tos nuostatos nuo pat pirmųjų juostos kadrų, kur žiaurūs ir baisūs Šiaurės Korėjos galvažudžiai kankina heroję pildami vandenį į jos trapų organizmą. O ji, plačiai atmerkusi šviesias akis, vis kužda, kad yra ne šnipė, o kukli verslininkė. Kamera gerbėjams rodo baltą ir liauną kūną, dramatiškai trūkčiojantį ant krauju aptaškytų betono grindų. Po tokios įžangos aišku, kad herojė išties yra šnipė, nepalaužiama ir nepaperkama, valstybė ją išgelbsti ir gal net padėkoja už pasiaukojančią tarnystę bei neblėstantį patriotizmą.

Bet tai tik pradžia. Toliau scenarijaus autorius Kurtas Wimmeris vargšei žvaigždei sugalvoja tokių išbandymų ir nuotykių, kad net truputį nepatogu dėl tokio akivaizdaus kraugeriškumo bei visai neslepiamo idiotizmo. Bet prisimenant nuostatą apie idealią žvaigždę, reginį iškentėti galima. Žvaigždės gerbėjai užgniaužę kvapą stebės basas agentės kojas, skaičiuos jos paliktus lavonus ir pradės gerbti heroję už rūpestį šunelio likimu. Scenarijaus autorių už jį (gauruotą šunelį) taip pat galima gerbti. Už kitus scenarijaus vingius, posūkius bei į juos įpainiotus personažus – vargu. Filme funkcionuoja žiedas su penkiakampe žvaigžde, pagrobti vaikai, smegenų programavimas, tarantulai stiklainiuose, Amerikos prezidentas, Rusijos prezidentas, vienos vestuvės ir vienos laidotuvės, „miegantys agentai“, rusų branduolinės raketos, amerikiečių branduolinės raketos, Baltieji rūmai bei Kremlius, surūdijusi barža vidury amerikietiškos upės, kur rusišką degtinę geria rusų šnipai, sutartinai keldami stiklines per alkūnę sulenktomis rankomis – lyg kam atiduotų pagarbą. Dar yra lagaminėlis su branduoliniu mygtuku, daug gelžbetoninių sienų ir kulkų nepramušamų langų, su kuriais lengvai susidoroja herojė, vykdydama tik jai suprantamą misiją, dokumentiniai prezidento Johno Kennedy žūties kadrai, šviesiaplaukė agentė, tamsiaplaukė agentė, agentė su kailine kepure, kurią elegantiškai nušvilpia iš gatvės prekeivio. Kamera kruopščiai fiksuoja agentės virsmą iš blondinės į brunetę. Kaip ir visus kitus veiksmus. Aišku, malonu stebėti, kaip paskui vieną trapią moteriškę laksto pulkai iki ausų apsiginklavusių vyrų, o ji visus suriečia į ožio ragą. Bet tokiam estetiniam pasitenkinimui nereikėjo tokio ilgo filmo... Gaudynių daug, visos begalinės ir beprasmiškos, ilgos ir vingiuotos. Ir nuobodžios, nepaisant režisieriaus pastangų sukelti šiurpą ir įtampą. Ko nėra, to nėra. Tik įspūdis, kad režisierius specialiai tempia laiką, kad kadre kuo ilgiau būtų žvaigždė su savo dviem firminėmis gražaus veido išraiškomis. Žvaigždės gerbėjams malonu. Veiksmo žanro gerbėjams – mažiau. Visi kiti galės skaičiuoti žanro klišes. Finalas atviras – gal dar bus tęsinys? O gal jis simbolizuoja pareigą ir dvasingumą, vos nenuskendusius šaltame pasaulio politikos vandenyne?