Prancūziška apgaulė
(De vrais mensonges)

Veiksmas vyksta grožio salone ir aplinkui. Pirmieji filmo kadrai, kur Emilė negailestingai kerpa klientės kirpčius, nenoromis primena aktorės karjeros pradžią – „Veneros grožio“ saloną, po kurio jauna mergaičiukė Audrey Tautou buvo pavadinta Prancūzijos kino viltimi. Viltys išsipildė – su kai kuriomis išimtimis. Į ją visada malonu žiūrėti ir mąstyti, kaip ji sugeba šypsotis, kad žvilgsnyje liktų toks paslaptingas liūdesys ir laukimas. Visur ir visada. Ir galai žino, gerai tai ar blogai. Emilė vadovauja grožio salonui, jos skonis kartais nesutampa su klienčių, santykiai su bendradarbėmis taip pat kartais keisti. Įnikusi į savo rūpesčius mergina nepastebi, kad ją nuolat stebi pagalbinis darbuotojas Žanas, kurio funkcijos yra taisyti, dažyti ir kalti. Kartą savo jausmus jis sudeda į ranka rašytą laišką ir išsiunčia jį savo jausmų objektui. Be parašo.

Visa ši istorija papasakojama greitai ir konkrečiai; atrodo, kad viskas plėtosis būtent dar Sirano de Beržerako nurodyta linkme. Bet scenarijus daro posūkį, istorija įgauna kitą pagrindą ir tampa situacijų komedija su moralu – manipuliuoti žmonėmis negalima. Net turint pačių geriausių ketinimų. Jais, žinia, nuklotas kelias į labai nemalonią vietelę. Filme atsiranda dar viena jautri siela – Emilės motina Medi, ją vaidina puiki aktorė Nathalie Baye. Medi kankinasi, nes ją paliko mylimas vyras. Moteris kankinasi jau ketverius metus ir tai jai patinka. Patinka kentėti ir gailėtis savęs, slankioti po namus su naktiniais ir drybsoti pavėnėje, iš kurios matyti baisuokliška skulptūra, sukurta brangaus vyro. Vyrui pozavo Medi, ir apskritai ji buvo mūza, o tapo galai žino kuo. Dukrai nepatinka žiūrėti į mažumėlę kuoktelėjusią mamytę, ji nutaria pritaikyti pačios išrastą dvasinės reabilitacijos programą. Ir iš viso to išeina daugybė nesusipratimų, pikantiškų situacijų, ašarų akyse ir šiek tiek sąžinės graužimo.

Situacijos sugalvotos išradingai, dialogai paprasti, lengvi ir sąmojingi, atmosfera lengvutė ir kupina prancūzų komedijoms būdingo pikantiškumo. Ir natūralaus meilės troškimo, kuris priverčia Medi basomis bėgti per grindinį, šokti tik pagal jai vienai girdimą melodiją ir pagaliau susišukuoti. Į kutulingiausią padėtį pastatomas Žanas – jis nesupranta, kas vyksta, kodėl vyksta, kas dėl to kaltas ir ką daryti. Finalas lyg ir nelimpa prie visos istorijos. Bet romantinė komedija turi baigtis laimingai. Todėl ir baigiasi.