Pirmasis žmogus

2019.03.31 Ramūnas Pronckus

Režisierius Damien Chazelle
Vaidina Ryan Gosling, Claire Foy, Jason Clarke
2018, JAV, Japonija, 141 min.

Veikiausiai šio filmo negalima žiūrėti namuose. Jam reikalingas didelis ekranas. Manau, režisierius Damienas Chazelle’as, kad ir kalbėdamas apie žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje 1969-aisiais mastą, nekūrė propagandinio filmo apie narsiuosius amerikiečius. Priešingai – filmas labai šaltas, netgi liūdnas. Tai nereiškia, kad režisierius objektyvus, kad rūpinasi tikslumu (nors, aišku, pasirūpinta ir juo). Chazelle’as fiksuoja šio įvykio sudėtingumą labiau emociškai, pabrėžia ramų pasiaukojimą, neafišuojamą atsidavimą. „Pirmasis žmogus“ primena – į Mėnulį skrido ne superherojai.

Pilotas Neilas Armstrongas (Ryan Gosling) visą filmą beveik nepakeičia veido išraiškos. Tik retkarčiais nusišypso. Šiaip jis susikaupęs ir neįžvelgiamas. Nors žiūrint tai gali net šiek tiek erzinti, galų gale supranti, kokio šalto proto reikia, kad įvykdytum tokią misiją.

Režisierius atsisako ir specialiųjų efektų. Atrodytų, kad jis kuria filmą tokiomis (ar bent panašiomis) priemonėmis, kokios buvo prieš penkiasdešimt metų. Nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus kadrai iš dabartinės perspektyvos net šiek tiek mėgėjiški. Tačiau filmo kontekste pasirodo kaip autentiški, nemeluojantys.

Filme nėra ir įprastinių įtampą kuriančių elementų. Taip, žiūrovas kartais gali sunerimti, bet režisierius kreipia istoriją į ramų apmąstymą, o ne trilerį. Todėl „Pirmasis žmogus“ yra neįprastas filmas. Būtent taip jaučiausi jį žiūrėdamas. Lyg būčiau patekęs į autoriaus viziją, kuri yra labai toli nuo manęs. Toli kaip Mėnulis.