Paauglystė
(Adolescence)

 

Netikėtumas. 

 

Britiškas, autentiškas, nemalonios temos, vienu kadru filmuotas serialas a) buvo tarp trending „Netflixe“ ir b) susilaukė influencerių ir contento kūrėjų aikčiojimų, analizių, rekomendacijų. Tikrai. Netikėtumas. Ir malonus. Kodėl jis pataikė? Tiko ir snobams (MAN), ir eiliniam, tik pusiau išsilavinusiam, šiaip mėšliuką pratusiam žiūrėti vartotojui?

 

Išties stebuklas. Masės ir išsilavinusių žmonių skonis sutampa. Esu matęs tai kino festivaliuose, kai tekdavo gerą filmą žiūrėti pilnoje salėje. Tai visų festivalių didžiausias džiaugsmas. Nes tarsi neišduodi savo principų, bet kartu surenki ir gerą kasą iš bilietų. Tokių filmų pavyzdžiai – „Tu gyvendamas džiaukis“, „Amelija iš Monmartro“, Kim Ki-duko filmai. „Netflixui“ irgi pavyko pafinansuoti tokį grynuolį. Atsipirko.

 

Sėkmės priežastys, matyt, yra kelios. Visų pirma, tai išties autentiškas kūrinys, kuris nepaisė įprastų siužeto schemų, visiškai ignoravo įprastą serialų tempą, atsisakė cliffhangerių, pasirinko neįprastą, bet istorijai prasmingą pasakojimo būdą (kiekviena serija nufilmuota vienu nepertraukiamu kadru). Bet to nepakanka. 

 

Tai persmelkta tikra, nesupozuota empatija bei bandymu suprasti skausmą. Pridėkime, kad tema – aktuali, bet tarsi iš paraščių ateinanti į pirmą planą – t. y. patyčios (ir dar labai niuansuotos, labai subtilios, ypač skausmingos). Toks derinys su gera vaidyba, puikia režisūra negarantuoja sėkmės (nes sėkmė iš esmės tikrai garantuota tik tada, kai filme greitai bėga Tomas Cruize’as), bet jei aplinkybės sukrenta gerai, kažkas filmą pastebi, jis pakyla staiga. Kaip koks „Elniukas“. 

 

Visa kita apie šį serialą jau girdėjot. Tuos visus emocingus pasisakymus bei facebookinį susirūpinimą vaikų ateitimi. Matėte tėvų sutrikimą, kad jie iš tikrųjų nežino, kas vyksta mokykloje ir tai juos labai gąsdina. Aišku, gąsdina, nes nėra išeities, nes namie vaiko neišmokysi algebros.

 

---

Baltasis lotosas (The White Lotus)

Sumanymo autorius Mike White

Vaidina Walton Goggins, Jon Gries, Leslie Bibb, Carrie Coon, Sarah Catherine Hook, Jason Isaacs, Michelle Monaghan, Parker Posey

2021-, JAV, serialas, HBO

 

Trečias sezonas apie turtingų žmonių gyvenimo ir santykių iššūkius. Ir, žinoma, intriga dėl to, kas gi žus. Nes, kaip visada, pačioje pradžioje pamatome, kad kažkas mirs, tik nežinome – kas. Tada mus septynias serijas tampo už ūsų ir mes verčiami spėlioti – tai gal šitie, o gal anie, o gal treti. Bet, tiesą sakant, tai antraeilis dalykas. Kur kas įdomiau, kaip visada, žmonių santykiai. 

 

O pabaiga, kaip, tiesą sakant, ir visas serialas (kiekviena jo serija tuo alsuoja) turi vieną aiškią ir baisią mintį (atleiskite tie, kurie serialo nematė) – blogis laimi. Nėra automatiško „turtingas, vadinais, blogas“, bet turtingas blogis visada rafinuotesnis už skurdo blogį ir turtingas blogis turi šansą išsisukti (tas ypač jautėsi pirmame sezone). Tiesa, trečiame sezone ši blogio pergalė šiek tiek kinta. Čia ne tiek laimi blogis, kiek pralaimi gėris.  

 

Gėris siūlo – „Nustok jaudintis dėl meilės, kurios negavai, ir galvok apie meilę, kurią turi“, bet blogis galvoja tik apie savo skausmą. Ši citata vos pasirodžius serialui kaip skruzdėlių nešami šapeliai įvairiais pavidalais sporadiškai plito po internetą. Tarsi tai būtų kažkas naujo!

 

Niekada niekas nevertina to, ką turi, kad ir kiek – nuo Jameso Joyce’o iki Mariah Carey – tai būtų nuolat kartojama įvairiais žodžiais ir įvairiomis formomis. Ir dažnai susidaro įspūdis, kad „Baltojo lotoso“ kūrėjai tai puikiai žino. Nes išminties herojams tarsi netrūksta, bėda ne ta, kad nežino, ką daro. Jie puikiai žino, ką daro, jiems yra suteikiamas šansas (ne vienas ir dažnai net ne antras) pasielgti teisingai. Bet jie visada renkasi blogą kelią.

 

Beveik visada. Yra ir šiek tiek vilties. Ilgai fantazavęs, kaip išžudo savo visą šeimą, mat paaiškėja, kad jie praras visiškai visus turtus, o išlepusi šeima nepasiruošusi gyventi skurdžiai, vis dėlto persigalvoja ir nutaria, kad jiems pavyks kaip šeimai. 

 

Arba trys draugės, kurių bendros atostogos buvo persunktos pavydo ir intrigų, tarsi atsibunda supratusios, kad jas galbūt skiria daug dalykų, bet jungia laikas – visiems vienodai bėgantis laikas. 

 

---

Laikas sau (Me Time)

Režisierius John Hamburg

Vaidina Kevin Hart, Mark Wahlberg, Regina Hall, Che Tafari

2022, JAV, „Netflix“

 

Nežinau, kodėl vėl įsijungiau filmą su Kevinu Hartu? Ko aš tikėjausi? Kad jam kažkas į rankas davė ne lėkštą scenarijų, ne tokį, kur pirmas pusvalandis yra juokingas, antras joks, o trečias – tiesiog apgailėtinas ir moralizuojantis daugiau nei močiutė, kuri kas antrą sakinį pradeda „mano laikais“. Bet aš įsijungiau, nes norėjau pailsėti, ir pirmas pusvalandis, kaip visada, buvo pakenčiamas. 

 

Filmas pasakoja apie tėtį (Kevin Hart), kuris visą laiką būna namie, su vaikais, o jo draugas (Mark Wahlberg) – visiška priešingybė: laisvas, be vaikų, be atsakomybės, vakarėlių siela, nusipirkęs flamingo dydžio pripučiamą gulbę. Mes jau žinome, kad vienas iš kito anksčiau ar vėliau turės skolintis savybes ir keistis. 

 

Kevinas Hartas, aišku, vaidina tą patį, kaip visada – šiek tiek neurotišką, bet labai atsidavusį ir su teatrališkomis reakcijomis, spiegiančiu balsu. Žmonės, panašu, linkę mokėti už tą kvykavimą bei akių vartymą kraipant galvą. Markas Wahlbergas irgi toks pats – pasitikintis savimi, truputį kvailas, bet „geros širdies“. 

 

Tiesą sakant – neaišku, ar čia vaikams, ar tėvams, ar paaugliams, ar visiems. Ir aš sutrikau filmo pabaigoje, grynai dėl savo paties identiteto, kad aš taip žemai nusiritau, jog tai žiūriu.

 

Kai kuriuose epizoduose juokiesi ne todėl, kad juokinga, o iš beviltiškumo. Kai du suaugę vyrai slapta įlenda į trečio vyro namus, kad... išgelbėtų vėžlį? – supranti, kad čia jau nebe „me time“, čia kažkoks „no time“.

 

Bet. Bet! Filmas vis dėlto turi vieną stiprią savybę – jis puikiai tinka fonui. Valyti dulkes, gaminti pietus, žiūrėti į telefoną, net miegoti. Nes jei praleisi 15 minučių – nieko neprarasi. Jei praleisi pusę – irgi nieko.

 

Ir žiūrėdamas pradedi galvoti – o gal čia sumanymas? Gal čia apie tai, kad „laikas sau“ nėra koks giliamintiškas pabuvimas su savimi, bet tiesiog dvi valandos be atsakomybės, be loginės sekos, be minties. Kaip šitas filmas. Tiesiog me time.

 

---

Blogos mintys (Bad Thoughts)

Sumanymo autorius Tom Segura

Vaidina Tom Segura, Robert Iler, Malin Barr, Arturo Castro, Daniella Pineda

2025, JAV, serialas, „Netflix“

 

Komikas Tomas Segura visada įdomiai maišo nekaltą ir beveik šeimyninį pasakojimą su antro galo vulgarybėmis. Jo vulgarybės dažniausiai ir yra antro galo, o labiausiai jis mėgsta kažką apie analines angas ir šūdą tiesiogine to žodžio prasme.

 

Neišvengiamai šios temos skverbiasi ir į jo debiutą etiudų seriale „Blogos mintys“. Tai nenuoseklus pasakojimas, kurį sudaro skirtingos trukmės etiudai ir pasakotojo, jei taip galima pavadinti, pusiau standapiniai išstojimai baltoje nieko erdvėje. Spėčiau, kad žanras, kai viskas keičiasi kur kas greičiau nei įprastame seriale ir veiksmas gana dažnai pertraukiamas – stryminimo ateitis. Mat jauni, visai jauni žmonės nebemoka sutelkti dėmesio. Aš pagal šią savybę priklausau jaunimui.

 

Kad ir kaip man tai tarsi patiktų, po kurio laiko pavargsti nuo šitos sumaišties, nesugebėjimo sukurpti kažko iki galo. Mat autorius dažnai atsitrenkia į naratyvo sieną, tarsi sukuria intrigą, tačiau jos nesprendžia logiškai. Nesąmonę papildo kita nesąmone. Ir kartais perfect storm istorijos susivalgo taip pat skaniai kaip „Big Macas“ su bulvytėm lengvoms pagirioms. 

 

Pavyzdžiui, pats pirmasis pasakojimas apie samdomą žudiką, kuris turi tik „dvi taisykles – nežudyti moterų ir vaikų“, ir tuomet, vos užkadriniu balsu paskelbęs šias taisykles, netyčia nušauna moterį. Tada viskas pasikeičia ir jis bando išsisukti (morališkai ir fiziškai) ir... tiesiogine to žodžio prasme apsišika. Tada visas išsitepęs klaidžioja ir bandydamas nusišauti nušauna vaiką. Aišku, visa tai mato ir girdi jo partneriai ir vadovai per satelitinį ryšį. 

 

Tai – stipriausia istorija, ir jeigu toks etiudas ne jūsų skoniui, niekas jūsų neteis.