2009/4 (307)
Žurnalas

2009/4 (307)

Rudeniniai kino renginiai mina vieni kitiems ant kulnų. Į kai kuriuos šis žurnalo numeris atskubėjo vėluodamas, jiems įpusėjus.

 

Antai Tarptautinį Kauno festivalį aplankome jam persikėlus į Vilnių,o vokiečių filmų savaitę „Guten film!“, atvirkščiai, – į Kauną. Dokumentinio kino gerbėjų spalį laukia žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“ ir jau 6-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, kurio svečią, puikų rusų kino dokumentininką Sergejų Dvorcevojų pakalbino Neringa Kažukauskaitė. Šio režisieriaus darbo principas yra ne provokuoti situacijas, o stebėti gyvenimo tėkmę ir tų situacijų sulaukti. Laukimas – ilgas, kantrybės reikalaujantis dalykas, gal todėl S. Dvorcevojus sukūrė tiek nedaug filmų. Labai įdomios režisieriaus mintys apie patį kino vaizdą ir jo potencialią energiją, apie dar neišsemtas kino kalbos galimybes. Kino mokyklose dažniausia mokoma montažo, kaip kino kalbos pagrindo (nors montažas atsirado kaip manipuliacijos reikšmėmis priemonė), ir užmirštamos vaizdo teikiamos raiškos galimybės. Kinas, anot S. Dvorcevojaus, artimesnis muzikai, nei siužetą pasakojančiai literatūrai.


Speciali VDFF programa šiemet skirta Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms. Vienas jos filmų „Berlyno triušiai“ – apie gyvūnėlius, kurie laimingai gyveno pasienio zonoje tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, o sienai griuvus išsibėgiojo į skirtingas puses ir papuolė po automobilių ratais. Kokį vilčių išsipildymą ir nusivylimą atnešė mums šis nepaprastos svarbos įvykis?

Rudenį žiūrovų dar laukia ir „Tindirindis“, ir „Scanorama“, o vilniečiams duris atvėrė naujas (o stebukle!) nekomercinis kino teatras stebuklingu pavadinimu „Pasaka“. Nejaugi mūsų kino rodymo sistemoje būtų įvykęs kažkoks nepaprastas lūžis?

Numerio tema šįkart skirta prieštaringiems kino ir religijos santykiams, kuriuos įvairias aspektais analizuoja Ramūnas Aušrotas.

„Kinematografo žvilgsnis į religiją – pasaulietiškas. Todėl jis mažų mažiausiai yra kritiškas, dažniausiai negatyvus ir visada įtarus.“ Kinas ir neigė religiją, ir naudojosi jos idėjomis, vaizdiniais, simboliais.

Žinoma, dažniausiai jais manipuliuodamas, kaip neseniai skandalą sukėlęs Larso von Triero filmas „Antikristas“, netrukus pasirodysiantis mūsų ekranuose.

Po ilgesnės pertraukos sulaukėme lietuviško vaidybinio filmo premjeros – Gyčio Lukšo „Duburio“ pagal Romualdo Granausko romaną. Paties režisieriaus filmų sąraše „Duburį“ nuo ankstesnės „Mėnulio Lietuvos“ skiria net dvylika metų. Tačiau tokia prastova, regis, nepaveikė režisieriaus ir nesutrukdė jam sukurti įtaigų, sodrios atmosferos filmą, apmąstantį viską nuplukdančią laiko upę.

Laiko tėkmę mūsų kino klasiko Roberto Verbos filmuose nagrinėja Rūta Oginskaitė, parengusi spaudai knygą „Nuo pradžios pasaulio“, skirtą lietuvių poetinės dokumentikos pradininkui.

Apie „kino gravitacijos“ dėsnių nepaisančios režisierės Janinos Lapinskaitės naują nei vaidybinį, nei dokumentinį filmą „Traukinys stovi penkias minutes“ – Rasos Paukštytės recenzija.

O apie šią vasarą realioje Vilniaus aplinkoje filmuotą ne visai realistinį siužetą „Narcizas“ – režisierės Dovilės Gasiūnaitės vaidybinį debiutą – Emilijos Visockaitės pasakojimas.

Be abejo, ir dar šis bei tas. Skaitykite.

KINAS


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



netrukus

 

  • Tarptautinis Kauno kino festivalis
  • Vilniaus dokumentinių filmų festivalis
  • „Guten Film!“
  • „Ad Hoc: nepatogus kinas“
  • „Tindirindis 2009“
  • „Scanorama 2009“

iš arčiau

  • Rachel McAdams kelionės pradžia
  • Sergej Dvorcevoj: Užfiksuoti paprasto gyvenimo stebuklus

tema

  • Kinas ir religija

kino teatras

  • Kaip gimė „Pasaka“

filmavimo aikštelė

  • Dovilės Gasiūnaitės vaidybinis debiutas „Narcizas“

iš rengiamos knygos

  • Rūta Oginskaitė. Laiko tėkmė Roberto Verbos filmuose

feljetonas

  • Seimo kronikos

kino teatras

  • Negarbingi šunsnukiai
  • Kad ir kas benutiktų
  • Lornos tylėjimas
  • Rikis
  • Įsileisk mane namų kinas
  • Nuomos sutartis
  • Aklumas
  • Vėjavaikė
  • Valkirija
  • Septynios sielos

lietuvių filmoteka

  • Duburys
  • Traukinys stovi penkias minutes