Nr. 2019/5 (350)
Kartais labai sveika pabėgti nuo esamojo laiko realybės. Idealiausia tai padaryti kino salėje, ypač tuoj prasidėsiančioje „Scanoramoje“. Vienas festivalio filmų – nemirtingas Jimo Sharmano miuziklas „Šiurpiojo Rokio šou“ (1975). Živilė Pipinytė rubrikoje „Kino istorijos“ svarsto, kaip filmą sutiks lietuvių žiūrovai. O gal jo traukinys visai nevėluoja?.. Tad neatsitiktinai „Scanoramos“ organizatoriai siūlo sugrįžti atgal į... dabartį. Šis dviprasmiškas kvietimas privers susimąstyti, ar praeitis ir dabartis gali rasti bendrą vardiklį. Neįtikėtinai šiuolaikiškai atrodo ir retrospektyvos režisieriai, aplenkę savo laiką: Michaelas Powellas, tapęs britų kino persona non grata, ir Bo Widerbergas, anot straipsnio autorės Neringos Kažukauskaitės, savaip bandęs maištauti prieš Švedijos kino „tėvą“ Ingmarą Bergmaną.
Austrų režisierės Jessicos Hausner filmas „Laimės gėlelė“ (2019) taip pat bus pristatytas festivalyje. Pasitelkdama įvairius žanrus – nuo kostiuminės dramos iki distopijos – ji bando diagnozuoti šiuolaikinės visuomenės patologijas, tad jos kūrybą plačiau pristato Santa Lingevičiūtė.
Iš naujo permąstomas ir Brado Pitto kūrybinis kelias. Autorė Ilona Vitkauskaitė klausia, ar šiais metais pasirodę Quentino Tarantino ir Jameso Gray’aus filmai gali geriau atskleisti šio aktoriaus žavesio priežastis ir aktorinį arsenalą.
Šį numerį papildėme ir nauja rubrika „Kino tyrimai“. Kinotyrininkė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, aptardama naujosios kino istorijos terminą, tęsia diskusiją apie kino paveldo reikšmę ir vietą Lietuvos kultūroje, politikoje ir visuomenėje.
Savo skaitytojams siūlome ne apsiriboti nacionalinio kino apžvalgomis, bet ir pasidomėti, kas vyksta kitų šalių kine – paskaityti interviu su italų režisiere Claudia Tosi, viešėjusia žmogaus teisių festivalyje „Nepatogus kinas“.
Feljetone Živilė Pipinytė prisimena didvyrių mitus, su kuriais užaugo ne viena homo sovieticus karta. O kokiais praeities ir dabarties didvyrių mitais gyvename mes patys?
Tad linkime pareflektuoti laiką kine ir už ekrano!
Kinas
Viršelyje – kadras iš Jessicos Hausner filmo „Laimės gėlelė“. Apie režisierę skaitykite
28 p.
Gimtinė
Šarūnas Bartas perkėlė į kiną pokario istorijas
Živilė Pipinytė
Patekus į laiko spąstus
Agnė Mackevičiūtė
Džono F. Donovano mirtis ir gyvenimas (The Death and Life of John F. Donovan)
Dominykas Niaura
Ad Astra
Ilona Vitkauskaitė
Į žvaigždes
Santa Lingevičiūtė
Dviprasmiškas ir paradoksalus gyvenimas
Živilė Barkauskaitė
Moterų lygybei „dar neatėjo laikas“
Neringa Kažukauskaitė
Žmogus, pakeitęs švedų kiną
Dmitrij Gluščevskij
Per plauką išvengęs užmaršties
Scanorama