Nr. 2014/1 (325)

Realybės pojūtis nepaaiškinamai sutriko. Net metų laikai pasistūmėjo į priekį, žiemą iš kiemo liaudis vijo vos ne su pirmosiomis žibutėmis. Einame į darbą, važiuojame į „Maximą“, perkame bilietus į „Kino pavasarį“, bet visi jaučiame, kad tikroji realybė grėsmingai pulsuoja Kryme, viską sustingdžiusi į pasąmonę nustumtame laukime. Diapausis, prisimenant Valdo Navasaičio filmo pavadinimą.

Šiame sustingusiame laike įstringa visi kiti įvykiai, visuomeninės iniciatyvos. Kaip antai, prapuola bet kokia reakcija į Kinematografininkų sąjungos protestą prieš LKC direktoriaus R. Kvietkausko vienašališką sprendimą, prieštaraujantį Kino tarybos nuomonei, paremti politiškai suspekuliuotą Ž. Naujoko vaidybinio filmo „Tarp pilkų debesų“ projektą pagal Rūtos Šepetys knygą. Išties patogus metas darbeliams.

Tad nerkime į alternatyvią „Kino pavasario“ realybę. Jos filmų pasirinkimą žurnale komentuoja Santa Lingevičiūtė. Festivalyje rengiama pernai mirusio žymaus rusų kino režisieriaus Aleksejaus Germano filmų retrospektyva. Šio didžio menininko, nagrinėjusio totalitarinės prievartos engiamos visuomenės dvasines būsenas, kūryba paskutinių įvykių kontekste suskambės itin aktualiai. Germano kino kalbos ypatybes rubrikoje „Iš arčiau“ nagrinėja Rūta Birštonaitė. Su vienu ryškiausių estų režisieriumi Veiko Õunpuu („Kino pavasaris“ rodys jo filmą „Laisvamanis“) pokalbio forma supažindina Jorė Janavičiūtė. Izolda Keidošiūtė pristato talentingą lenkų aktorę Agatą Kuleszą, ką tik apdovanotą Lenkijos kino prizu „Auksinis erelis“ už geriausią moters vaidmenį filme „Ida“.

Apžvelgiami ir kiti festivaliai – Linas Vildžiūnas pateikia žinių iš Roterdamo, Gediminas Kukta – iš Klermono-Ferano, Živilė Pipinytė – iš Berlyno.

„Lietuvių filmotekoje“ G. Kukta recenzuoja Mariaus Ivaškevičiaus „Santą“, Ieva Toleikytė – Mykolo Vildžiūno „Nesamąjį laiką“, o Ramūnas Pronckus atsivedėjęs pliekia Emilio Vėlyvio „Redirected / Už Lietuvą!“ Šis filmas parodo, anot recenzento, kokie žemi yra ne tik komedijos, bet ir apskritai kino standartai Lietuvoje, o jo sėkmė „stoja kaip įrodymas, jog sovietinė okupacija mūsų šaliai padarė tokią ilgalaikę įtaką, kad net ir Holivudo specialieji efektai bei Jimas Carrey nesugebėjo išstumti rusiško anekdoto, mėgavimosi dugnu ir degtinės bajerių“.

Tačiau fabrikėlis veikia, lietuviškų premjerų vis daugėja. Anot V. Õunpuu, komercinio pasaulio planuose yra apimti ir menus. Ruoškimės.

Svarbiausia pavasarinė „Kino“ naujiena – žurnalo redaktorės Živilės Pipinytės apdovanojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Tai pirmas toks aukštas kino kritiko profesijos įvertinimas. Sveikiname!

Kinas