Nr. 2018/4 (344)

Ruduo – derliaus nuėmimo metas, tad beveik visas naujasis numeris skirtas rudeniniams Lietuvos kino festivaliams, kurie supažindins su visus metus brandintomis kino gėrybėmis.

Vilniečiai tikrai privilegijuoti – sostinėje vyksta tiek daug kino festivalių, kad nė nereikia vargintis važiuoti į užsienį. Kone visas geriausias per metus sukurtas kinas jiems patiekiamas ant lėkštutės.

Spalio 2 d. prasideda Lenkų kino festivalis. Tai ideali erdvė susipažinti su kaimynų kinu, kuris (kad ir kiek kartų sakyta, bet vis norisi pasikartoti) kokybe, temomis ir drąsa šviesmečiais lenkia dabartinį mūsų kinematografą. Festivalio retrospektyva „Laisvės kinas“ kvies prisiminti Andrzejaus Wajdos, Mareko Piwowskio, Wojciecho Marczewskio juostas. Taip, jos seniai tapo klasika, bet negalima nesutikti su Živile Pipinyte, teigiančia, kad „šiuose filmuose keliami klausimai apie svarbius šalies istorijos įvykius ir lemtingus jos posūkius, apie autoritarinių vadovų požiūrį į kultūrą, meną ar cenzūrą aktualūs ir dabar. Dialogas su praeitimi šiuose filmuose nepastebimai tampa diskusija apie dabartį.“

Beveik tuo pat metu prasideda ir „Nepatogus kinas“, kurio šūkis šįmet – „Žemė nėra plokščia“. Žmogaus teisių festivalis atrinktais filmais vėl kvies pamąstyti ir padiskutuoti apie melą, žodžio laisvę, smurtą, priekabiavimą, migraciją ir skurdą. Organizatorių teigimu, apie šias temas vis dar reikia kalbėti garsiai.

Lapkričio 8 d. prasidėsianti „Scanorama“ kaip visada pasiūlys profesionalią ir kokybišką programą, kurioje nemažai filmų, ieškančių kasdienybėje slypinčių prasmių ir bandančių vėl atrasti žmogų kaip tikslą. Viena iš specialiųjų programų bus skirta Kinijos kinematografui; filmus pristato Rūta Birštonaitė. Iš arčiau su vienu įdomiausių režisierių Christianu Petzoldu, dar įvardijamu kaip svarbiausias ir žinomiausias „Berlyno kino mokyklos“ atstovas, supažindina Ilona Vitkauskaitė. Naujasis Petzoldo filmas „Tranzitas“ bus rodomas „Scanoramoje“. Festivalyje bus parodytas ir be galo gražus Paweło Pawlikowskio „Šaltasis karas“. Apie filmo žvaigždę Joanną Kulig rašo Živilė Pipinytė. Minėtos aktorės vaidmuo Kanuose sužavėjo Julianne Moore ir Cate Blanchett ir net pasirodė žinučių, kad Kulig – viena rimčiausių kandidačių į „Oskarą“ už geriausią moters vaidmenį.

Šiame numeryje tikrai visko daug, tad nenoriu aušinti burnos, o tiesiog siūlau imti žurnalą į rankas ir skaityti: pokalbius su režisierėmis Giedre Beinoriūte bei Ramune Kudzmanaite, pokalbį su Audriumi Stoniu, sudariusiu lietuviško dokumentinio kino programą prestižiniame dokumentinio kino festivalyje „DOK Leipzig“, taip pat pasidomėti, kas yra netobulas kinas... Skalsaus (ne tik materialaus) derliaus!

Kinas