Nr. 2022/5 (368)
Savo priešaušryje kinas buvo laikomas primityvia pramoga, linksminančia mases. Jis nuolat buvo priešpriešinamas vadinamajai aukštajai kultūrai ir tik vėliau imtas vadinti menu. Maža to, kinas netrumpą laiko tarpą buvo menkinamai laikomas teatro atmaina ir raiškos priemonių požiūriu mažai kuo nuo jo skyrėsi.
Šiandien šios dvi meno šakos turbūt stovi ant to paties laiptelio, o prasidedanti „Scanorama“ parengė teminę specialiąją programą „Kinas ir jo antrininkas“.
Šios programos atramos tašku tapo teatro ir kino režisieriaus Peterio Brooko filmas „Marat / Sade“, sukurtas jo spektaklio pagal Peterio Weisso pjesę pagrindu. Tai išskirtinis radikalių Antonino Artaud „žiaurumo teatro“ ir Bertolto Brechto „susvetimėjimo efekto“ teorijų perkėlimo į kiną pavyzdys. Jis atvėrė naujas teatrališkumo kine galimybes, kuriomis naudojamasi iki šiol. „Kino istorijose“ Živilė Pipinytė skaitytoją įves į platesnį Peterio Brooko filmo atsiradimo kontekstą ir supažindins su įtaka, kurią 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kinui padarė teatras. Pačią programą plačiau pristato Neringa Kažukauskaitė tekste „Kinas versus teatras“.
Dvidešimtmetį švenčianti „Scanorama“ atsinaujina: atsiranda pagrindinė pilnametražių filmų konkursinė programa, o tryliktus metus rengiama tarptautinė trumpametražių filmų konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ plečia atrenkamų filmų geografiją ir tampa „Europos blyksniais“. Siūlome paskaityti interviu su pradedančiais lietuvių kūrėjais, kurių filmai dalyvaus konkurse. Gali būti, kad ateityje jie taps pripažintais režisieriais. Kaip kad Algimantas Puipa, kurio trys filmai įtraukti į programą „Atvira Lietuvos kino istorija“. „Kino“ archyvų rubrikoje siūlome prisiminti režisieriaus ir „Scanoramos“ vadovės dr. Gražinos Arlickaitės pokalbį 1991-ųjų „žuvies dieną“.
„Kino“ žurnalo autoriai atrado laiko išsamiau paanalizuoti „Scanoramos“ programą ir siūlo skaitytojui savo rekomendacijas. Juk mes, kritikai ir tekstų apie kiną autoriai, kiną žiūrime ne tik dėl pramogos, jis – ir mūsų duona, tad rekomenduojami filmai atrinkti atsakingai, nebandant daryti piaro vienam ar kitam kūriniui.
Šįkart „Kino teatro“ rubrika skurdoka, tačiau tai tyla prieš audrą – juk ateinančias dešimt dienų didžioji dalis žiūrovų sėdės „Scanoramos“ filmuose, diskutuos, analizuos, o ir „Kino“ redakcija pasistengs tai kuo plačiau aprašyti kitame numeryje.
Kinas
Viršelyje – kadras iš Þurnalà remia Marie Kreutzer filmo „Korsažas“, kuris atidarys „Scanoramą“.
Piktųjų karta
Živilė Pipinytė
Vesper
Živilė Pipinytė
Revoliucijos nejaučia gailesčio
Gina Kimantaitė
Ateities metafora
Aleksandra Vilčinskaitė
Trumpo metražo erdvės
Vitalij Binevič
Kulkų ekspresas (Bullet Train)
Santa Lingevičiūtė
Ne (Nope)
Ilona Vitkauskaitė
Liūdesio trikampis (Triangle of Sadness)
Neringa Kažukauskaitė
Kinas versus teatras
Aleksandra Vilčinskaitė
Trumpo metražo erdvės
„Kino“ autoriai rekomenduoja
Ramūnas Pronckus
Dienos likučiai
Živilė Pipinytė
Kitokie prisiminimai