Nr. 2015/4 (332)
Daugumai, o gal ir visiems kino kritikams kinas ir jo žiūrėjimas yra gyvenimo malonumas, gyvenimo būdas, darbas. Kinas kinta, jis nebe toks, koks buvo anksčiau, tačiau ar tai trūkumas, ar privalumas? Klausiame šio numerio žurnalo autorių, ko trūksta šiuolaikiniam kinui. O gal netrūksta nieko? Gal po penkiasdešimties ar daugiau metų dabar sukurti filmai taps chrestomatiniais? O gal nuguls kaip dulkės ant palangės, kurias bent kartą per savaitę nuvalome, kol susikaupia kitos.
Žurnalo turinį sužinosite jį pavartę, o šįkart – ištraukos iš autorių pamąstymų apie šiuolaikinį kiną. Kas jomis pasidalijo – iššifruosite patys.
„Viename interviu kalbėjausi su Agnieszka Holland, kodėl ekrane atsiranda vis daugiau nuobodžių filmų. Abi sutikome, kad jau senstame ir mažėja filmų, kurie galėtų sujaudinti. Antra priežastis, pasak režisierės, – tie, kurie kuria filmus, patys yra nuobodūs.“
„Į klausimą, ko labiausiai trūksta šiuolaikiniam kinui, atsakysiu taip: atsakingų ir nekonformistiškų kuratorių, drąsesnės atrankos, daugiau meilės kinui, o ne tik žiūrovui.“
„Šiuolaikiniam kinui tikrai netrūksta filmų. Tik žiūrovo, kuris turėtų drąsos, kantrybės, ryžto ieškoti. Bet gal šiomis savybėmis pasižyminčiam kino gerbėjui trūksta erdvės, kurioje jis su malonumu užsiimtų tais ieškojimais?“
„Šiuolaikiniam kinui dažniausiai trūksta drąsos būti nemadingam, nuoširdžių formos paieškų rūpimai temai, bendro kino kultūros pojūčio, o ne tik festivalinių tendencijų formulės kopijavimo.“
„Kalbant rimtai, ar galime įsivaizduoti, koks būtų šiandienos kinas, jei ne stulbinanti ir visiškai netikėta „Žvaigždžių karų“ sėkmė, įkvėpusi pasakos suaugusiems žanrą, kuris geometrine progresija išplito pačiais įvairiausiais, bet vis dėlto identiškais pavidalais ir prisidėjo prie spartaus visuomenės infantilėjimo? Juk pasakos suaugusiems labai patogiai kompensuoja realybės nepatogumus. Gal, nepaisant naujų technologijų poveikio, kinas būtų išlikęs, kaip čia geriau pasakius, labiau humanitarinis?“
„Man laisvo kino pavyzdys – Andrzejaus Żuławskio „Kosmosas“. Po ilgos pertraukos į filmavimo aikštelę sugrįžęs režisierius įtikinamai parodė, ką reiškia būti laisvam nuo pseudoaktualijų, kino madų, žvaigždžių, noro būti visiems suprantamam ir net nuo Gombrowicziaus. Todėl jo filmas gyvas.“
Telieka palinkėti skaitytojams jaukių švenčių ir nepamiršti „Kino“. Kinas
Viršelyje – aktorė Léa Seydoux filme „007 Spectre“. Apie filmą skaitykite 41 psl.
Deminas: dvi tvirtovės
Ieva Toleikytė
Apie Joną
Mantė Valiūnaitė
Chantal Akerman: nesutikta herojė
Lukas Brašiškis
Kas, jei kalnai jau pasislinko, o mes to net nepastebėjome?
Linas Vildžiūnas
Pasirodo, įmanoma
Ieva Kotryna Skirmantaitė
Gyvo kino paieškos
Neringa Kažukauskaitė
Kelių pavidalų miestas
Ko trūksta šiuolaikiniam kinui?
Ramūnas Pronckus
007 Spectre
Agnė Mackevičiūtė
Marsietis (The Martian)
Auksė Kancerevičiūtė
Mano mama (Mia Madre)
Izolda Keidošiūtė
50 metų – nuostabus amžius
Rūta Birštonaitė
Jacques’o Audiard’o herojai nenori niekam patikti
„Vokiško kino dienos“
Aistė Račaitytė
Su taurėmis šampano
Mantė Valiūnaitė
Paveikumo mugė Amsterdame
Jorė Janavičiūtė
„Naujojo Baltijos kino“ istorijos
Živilė Pipinytė
Žiemos ekranai
Ramūnas Pronckus
Tarp žvaigždžių
Ramūnas Pronckus
Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias
Ramūnas Pronckus
Greiti ir įsiutę 7
Ramūnas Pronckus
Ji – šnipė
Monika Gimbutaitė
Mano karalius (Mon Roi)
Aistė Račaitytė
Laukimas (L’attesa)