Nr. 2015/2 (330)
Vasara. Tinkamas metas ne tik atostogauti, bet ir dažyti tvoras. Tai gali būti ir kino kritiko papildoma profesija, nes visi, kurie rašome apie kiną, žinome, kad vien rašymo nepakanka, norint gyventi oriai. Kino kritikams papildomos profesijos siūlo pasiieškoti ir ilgametis Kanų kino festivalio meno vadovas, sinefilas Gilles’is Jacobas. Kino kritika – ne itin dėkinga specialybė: neįmanoma ne tik užsidirbti pinigų, bet ir sulaukti tinkamo įvertinimo. Tačiau, jeigu visgi norite žiūrėti kiną, apie jį rašyti, – šio numerio tema „Kas yra kino kritika“ kaip tik jums. Straipsnio autorė Živilė Pipinytė ne tik apžvelgia jos istoriją, bet ir siūlo patarimus jaunam kritikui, kaip rašyti recenziją.
Plačiau šiame numeryje apžvelgiamas Kanų kino fesitvalis. Apie nugalėtojus rašo Dovilė Raustytė. Rubrikoje „Iš arčiau“autorė taip pat domisi vienu Kanų festivalio žiuri nariu – kino vunderkindu vadinamu režisieriumi Xavier Dolanu. Tai dar ne viskas: festivalio nepriklausomoje paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ buvo parodytas aštuntas režisieriaus Šarūno Barto pilnametražis filmas „Ramybė mūsų sapnuose“. Siūlome apie jį paskaityti užsienio žurnalistų ir kino kritikų nuomones. Lietuviška filmo premjera turėtų įvykti spalio mėnesį. Apie Kanus šį kartą ir kino testas.
Naujienų rasite ir iš jubiliejinio „Kino pavasario“. Gediminas Kukta ir Ieva Toleikytė recenzuoja konkursines festivalio programas. Aptariamos ir lietuviškos premjeros. Bene didžiausio ažiotažo per „Kino pavasarį“ sulaukė Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“. Apie jį rašo Laima Kreivytė. Autorė teigia, kad „Filmo pasakojamą istoriją, personažų raidą nustelbia pulsuojantis vizualumas. Vaizdai veriami kaip karoliai – tik ne ant horizontalios pasakojimo, o ant vertikalios optinės ašies.“ Su tuo turbūt sutiks ne vienas.
Vieni garsiausių festivalio svečių atstovavo Danijai. Tai danų režisierius Bille Augustas, du kartus apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Jį kalbino Margarita Alper. O su amerikiečių kilmės režisieriumi Joshua Oppenheimeriu, kurio naująjį filmą „Tylos žvilgsnis“ finansavo Danijos kino institutas, kalbasi Dovilė Grigaliūnaitė.
Tad įdomaus skaitymo ir spalvingų tvorų.
Kinas
Viršelyje – kadras iš Xavier Dolano filmo „Mamytė“, kuris rodomas Lietuvos kino teatruose.
Noras patikti
Agnė Mackevičiūtė
Trumpametražiai įspūdžiai
Laima Kreivytė
Sangailės vasara
Ieva Kotryna Skirmantaitė
Pirmyn į praeitį
Živilė Pipinytė
Draugai, mokykitės dažyti tvoras
Ramūnas Pronckus
Zils Marijos debesys (Clouds of Sils Maria)
Mantė Valiūnaitė
Mamytė (Mommy)
Agnė Mackevičiūtė
Mūsų gyvenimas (5 Flights Up)
Aistė Račaitytė
Žmogus-paukštis (Birdman)
Neringa Kažukauskaitė
Apgaulingas Diane Keaton paprastumas
Dovilė Raustytė
Bang Bang, arba neįmanomos Xavier Dolano meilės
Dovilė Grigaliūnaitė
Kūrėjo atsakomybė
Margarita Alper
Reikia turėti gerą istoriją
Jorė Janavičiūtė
Kas tas CPH: PIX?
Dovilė Raustytė
Skraidantis raudonas kilimas
Dovilė Grigaliūnaitė
Pasirinkimas likti mažam
Ieva Toleikytė
Prasmės ir šuolių
Gediminas Kukta
Išmoktos pamokos
Ramūnas Pronckus
John Wick
Ramūnas Pronckus
Foxcatcher
Ramūnas Pronckus
Naujienų medžiotojas (Nightcrawler)
Živilė Pipinytė
Industrija ar nacionalinės kultūros dalis?