Nr. 2025/2 (382)

Gyvename nerimą keliančiais laikais. Politinės katastrofos, karai, autoritarizmo ir fašizmo atgimimas, kapitalizmo, kuris atsisako rimtai traktuoti klimato atšilimą ar dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, grimasos. Regis, tikrove tampa ne viena distopija. Iš to kylantis pasaulio pabaigos ir beviltiškumo jausmas atsispindi filmuose, kad ir „Marvel“ blokbasteryje „Thunderbolts*“, kuriame visi personažai, turintys gelbėti pasaulį, serga depresija. Tačiau kinas gali tapti prieglobsčiu nuo bauginančios ir sunkiai suvokiamos tikrovės, o kino festivalis, kaip tekste apie Kanus atkreipia dėmesį Rasa Paukštytė, – savotiška utopija, atskira planeta.

 

Atskira planeta yra ir Weso Andersono kinas. Apie naujausią šio išskirtinio braižo režisieriaus filmą „Finikiečių schema“ rašo Živilė Pipinytė. O kadras iš filmo papuošė žurnalo viršelį.

 

Kinas gali ne tik tapti pabėgimu nuo tikrovės, bet ir plėsti mūsų suvokimo ribas. Apie tai Ignė Smilingytė rašo tekste „Žvelgti ne žmogaus akimis“ ir bando užčiuopti gyvūnų reprezentacijos pokyčius kine. Pasak autorės: „Atsukus kamerą į gyvūną, pasakojant istorijas iš gyvūno perspektyvos, ieškant būdų kine keisti įsigalėjusį hierarchinį žmogaus ir gyvūno, ar plačiau, žmogaus ir gamtos, santykį, sukuriama galimybė plėsti sąmoningumą ir įgyti naują jautrumą.“

 

Grįžtant prie kiek „artimesnių“ lietuviško kino realijų – „Lietuvių filmotekoje“ rasite pavasarinių premjerų, kurios spėjo sukelti didesnes ar mažesnes diskusijas. Apie Saulės Bliuvaitės „Akiplėšą“ rašo Justinas Šuliokas, Nerijaus Mileriaus ir Linos Lužytės „Johatsu“ pristato Elena Jasiūnaitė, Vytauto Puidoko „Murmančias širdis“ – Neringa Kažukauskaitė, Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“, apie kurį jau spėjo pasisakyti daugelis, – Santa Lingevičiūtė.

 

Didysis numerio malonumas – Živilės Pipinytės „Kino istorijos“: šįkart kritikė rašo apie aktorę Marią Casarès, sukūrusią įsimintinus vaidmenis Robert’o Bressono „Bulonės miško damose“ („Les dames du bois de Boulogne“, 1945) ir Jeano Cocteau „Orfėjuje“ („Orphée“, 1950).

 

Kito numerio laukite rugsėjį. Geros vasaros!

 

Kinas

382.jpg

Viršelyje – kadras iš Weso Andersono filmo „Finikiečių schema“. Apie filmą skaitykite 28 p.

mūsų kinas
Santa Lingevičiūtė
Subtilūs ir ne visai reikalai
Elena Jasiūnaitė
Johatsu
festivaliai
Rasa Paukštytė
Sentimentali kino vertė