Nr. 2025/3 (383)

Pavargusiems nuo nykaus vasaros kino teatrų repertuaro rugsėjis tradiciškai žada intensyvią kultūrinio sezono pradžią, kai festivalis veja festivalį. Štai Rasa Paukštytė rubrikoje „Netrukus“ pristato spalio pradžioje vyksiančio „Lokio, liūto ir šakelės“ programą, sudarytą iš kruopščiai atrinktų filmų, rodytų įtakingiausiuose pasaulio festivaliuose. Šiųmetis jos šūkis – „Kelias atsiveria einant“.

Kelio metaforą gražiai išryškina ir Živilė Pipinytė, rašydama apie „Oskaro“ laureatą brazilą Walterį Sallesą. Pasak kritikės: „Tolyn vingiuojantis kelias – pagrindinis režisieriaus filmų motyvas. Jis poetiškas, paveikus, žadina nerimą ir ateities viltis. Salleso filmai skirtingi, bet juos sukūrė jautrus, kartais net sentimentalus keliautojas.“

O „Iš arčiau“ Santa Lingevičiūtė rašo apie scenaristą ir režisierių Alexą Garlandą, visada bandantį kalbėti apie šiuolaikinį pasaulį ir jo problemas (sėkmingai ar nelabai). Jo su Danny Boyle’u kurto filmo „28 metai po“ temų diapazonas – nuo britų išskirtinumo jausmo, toksiško vyriškumo iki praeities aukštinimo.

Šio numerio temoje Renata Šukaitytė pristato ekokino reiškinį, o Jorė Janavičiūtė kalbina „Just a moment“ prodiuserę Danielę Kunčinaitę ir Brigitą Beniušytę iš „M-Films“ apie ekologinį tvarumą ir jo įgyvendinimą visuose kino kūrimo etapuose. Diskusijos apie ekologiją ir kino industrijos taršą žymi visiškai pakitusį požiūrį į filmų kūrimą. Kadaise Coppola galėjo dėl vienos scenos sudeginti palmių giraitę (filmuojant „Mūsų dienų Apokalipsę“), dabar tai atrodo neįsivaizduojama.

Rugsėjį laukia net dvi lietuviškos premjeros – Romo Zabarausko „Aktyvistas“ ir Vytauto Katkaus ilgametražis debiutas „Svečias“, kurio filmavimų kadras net nugulė ant žurnalo viršelio. Katkų kalbina Neringa Kažukauskaitė.

„Kino istorijose“ Živilė Pipinytė bando sugundyti literatūra, šįkart pristatydama rašytoją Natalią Ginzburg, o feljetone ji rašo: „Mėgstu filmus, kurių veikėjai skaito knygas. Kartais rankose laikomas tomelis suteikia tokiam herojui daug daugiau, nei jam davė dramaturgas, režisierius ar aktorius. Trumpai tariant, knygų pavadinimai ir jų autorių vardai pripildo filmo pasakojimą asmeninių prisiminimų ar asociacijų, kurie gali paversti veikėjus beveik draugais ar senais pažįstamais, nes mus sieja bendra patirtis.“

Tad tarp filmų nepamirškime skaityti!

Kinas