Nr. 2021/1 (358)

Yra toks posakis: jei Dievas uždaro duris – būtinai pravers langą... Tad neatsitiktinai ant šio numerio viršelio puikuojasi langą pravėrusi moteris. Turbūt jau ne vieno mūsų namai persunkti karantininės buities ir trinties, laukiame gaivaus oro gūsio ir nevaržomo judėjimo, žodžiu, ne vienas svajojame iššokti pro langą į pavasarį.

Kartu tai kadras iš Hong Sang-soo filmo iškalbingu pavadinimu „Moteris, kuri pabėgo“. Šį kūrinį rodo kol kas virtualus „Kino pavasaris“, tačiau ir jis viliasi jau gegužę (o gal net ir anksčiau) ištrūkti į kino sales. Jame perpus mažiau filmų nei įprasta, tačiau tai ir privalumas – galėsite patyrinėti ramiau, o ir bilietų pirkti nereikės bėgti akis išdegus, nes internetiniame festivalyje vietų kiekis neribotas. Jei vis dėlto praverstų rekomendacijos – jų rasite šiame numeryje. Savo ruožtu redakcija rekomenduoja nepraleisti Radu Jude’s filmo „Nesėkmė dulkinantis, arba Šelmiškas porno“. Anot jį mačiusiųjų, tai puikus šiuolaikinės veidmainiškos visuomenės veidrodis, kuriame save atpažins ir mūsų susiskaldžiusi tauta. O Rūta Birštonaitė išsamiau pristato režisieriaus kūrybą.

Kaip visada, nemažai numerio puslapių skiriama iš arčiau pristatomiems kūrėjams. Šįkart Živilė Pipinytė siūlo pasinerti į subtilaus esteto – Andrejaus Končialovskio – kūrybą. Juo labiau kad šiuo metu namų platformose galite pamatyti naujausią jo filmą „Brangūs draugai!“ Pasak autorės, Rusijos tema šio režisieriaus filmuose niekad nebuvo tik dekoratyvinis elementas, personažų dramos vienaip ar kitaip susietos su istorinėmis šalies permainomis, be to, Končialovskis savo filmuose parodo, koks gajus yra fanatizmas, galintis tapti tikrovės pakaitalu.

Nestandartinė kino žvaigždė Frances McDormand tikrojo populiarumo sulaukė tik pastarąjį dešimtmetį. Regis, aktorė įžengė į pirmą planą tuomet, kai kitos, sulaukusios jos amžiaus, pradeda dingti iš ekranų arba nustumiamos į visiškas scenarijaus paraštes. Išsamiau aktorę pristato Santa Lingevičiūtė.

Atsižvelgdami į tai, kad pandemijos metu namuose įstrigę žmonės priversti dažniau žiūrėti televizorių, paprašėme Izoldos Keidošiūtės supažindinti su įdomiausiais filmais, kuriuos rodys LRT programos. Nustebsite, kiek visko rasite, net ir vieno įdomiausių šiuolaikinių kinų režisierių – Jia Zhang-ke – retrospektyvą.

Belaukdami geresnių laikų, pasikuitėme „Kino“ archyvuose ir nusprendėme, kad nuodėmė leisti dulkėti nuostabiems tekstams, parašytiems dar praeitame amžiuje, tad pradedame naują rubriką „Iš „Kino“ archyvo“. Šįkart siūlome pasidomėti, ar jau ir 1975 m. egzistavo moteriškas kinas. Kartu Linas Vildžiūnas atgaivina ir savo recenziją apie Larisos Šepitko filmą „Pakilimas“, kurį atidarius kino sales rodys ir „Kino pavasaris“. Šalia „Pakilimo“ – ir naujausių festivalio filmų recenzijos, tad paskaitę jas galėsite nuspręsti, kokius filmus verta pamatyti.

„Biblioteka ir kino teatras – geriausios vietos, kur galima pasislėpti nuo gyvenimo. Tai laimės salos, juose apima ypatingas laisvės pojūtis“, – feljetone rašo Živilė Pipinytė.

Taigi žiūrėkite ir skaitykite (tegul kol kas ir namie)!

 

Kinas