Nr. 2025/4 (384)

Permanentinė krizė tapo mūsų epochą nusakančia būsena. Ar dar pamenate, kad vasarą buvome prie trečiojo pasaulinio karo ribos? Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir čia politiniai skandalai veja vienas kitą.

Dar viena medijose dažnai aptariama krizė – tai vyriškumo. Pasak šios krizės šauklių, dėl tradicinių lyčių vaidmenų destabilizavimo ir moterų emancipacijos šiandien vyrai labiau nei bet kada anksčiau yra sutrikę ieškodami savo tapatybės ir prasmės gyvenime. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį mokslininkai, visa vyriškumo istorija kupina nusivylimų: neturime vienos vyriškumo sampratos, ji visada buvo ginčų objektas, vis iš naujo išradinėjama.

Tad šįkart žurnale – apie vyrus ir vyriškumą. Numerio temoje Ilona Vitkauskaitė rašo apie tai, kaip šiuolaikiniai filmai ir serialai abejoja tradicinio vyriškumo samprata, ir siūlo naujojo vyriškumo dekalogą. Izolda Keidošiūtė pristato „interneto tėtuką“ Pedro Pascalį – jis taip pat laikomas vienu iš naujojo vyriškumo veidų, gal ne tiek dėl gana tradicinių vaidmenų, kiek dėl užkadrinio žavesio ir požiūrio į gerbėjus bei kolegas.

In memoriam Izolda Keidošiūtė atsisveikina su amerikiečių kino aktoriumi Robertu Redfordu. Šis nepriekaištingo archetipiško grožio aktorius laikomas paskutiniu klasikiniu „širdžių ėdiku“. Tačiau šį įvaizdį jis sąmoningai dekonstravo. Redfordas nebijojo vaidinti cinikų, nevykėlių ar gyvenimo sulaužytų vyrų. Jo vyriškumas buvo neurotiškas, nesaugus ir paženklintas dvasinio nerimo.

„Iš arčiau“ Ramūnas Pronckus pristato vieną svarbiausių šiuolaikinio kino režisierių – Paulą Thomą Andersoną, savo kine nevengiantį įvairiausio plauko toksiškų vyrų. Tereikia prisiminti Danielio Day-Lewiso personažą filme „Bus kraujo“. Naujausiame savo filme „Mūšis po mūšio“ Andersonas negaili ironijos pagrindiniams veikėjams.

Na, o „Kino teatre“ – Benny Safdie „Triuškinančios mašinos“, puikaus Evos Victor debiuto „Atleisk, mažyte“ ir kitų filmų recenzijos. „Lietuvių filmotekoje“ skaitykite apie Giedrės Žickytės „Ireną“, Romo Zabarausko „Aktyvistą“ ir Vytauto Katkaus „Svečią“. O „Filmavimo aikštelėje“ – Anetos Anros įspūdžiai iš Dovilės Šarutytės „Šeimininkų“ filmavim0.

Įdomaus skaitymo!

Kinas